Kaunietę Margaritą Žemaitytę gamta nuo pat mažens traukė kaip magnetas. Jos aistra gamtai ir noras prisidėti prie jos išsaugojimo tapo svarbia gyvenimo varomąja jėga. Dabar Margarita – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškininkystės studijų programos trečiakursė.  Jos kelias nuo meno mokyklos iki miškų mokslų – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip įvairios sritys gali susijungti ir skatinti žmones gilintis į gamtos pažinimą bei atsakomybę už jos išsaugojimą ateities kartoms. 

Gamta paskatino pažinti gyvą pasaulį

 „Atrodo, yra nusistovėjęs stereotipas, kad žemės ūkio mokslus, tarp jų ir miškininkystę, studijuoja tik ūkininkų vaikai ar su tuo susiję žmonės. Aš baigiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, meno mokyklą. Todėl kai šeimai pranešiau, kad „akį užkabino“ miškininkystės sritis ir planuoju stoti į VDU Žemės ūkio akademiją, į mane pradėjo žiūrėti įtariai: „Kaip tu, kaunietė, tik liepas Laisvės alėjoje mačiusi, studijuosi miškų mokslą?“

Išties, skamba kaip blogas anekdotas. Apie tai užsiminus tėvams, jiems lyg akyse žybtelėjo abejonė, bet kartu ir smalsumas. Todėl nusprendėme artimiau susipažinti su šiuo, atrodo, šešėlyje paliktu mokslu, apie kurį mus labiau apšvietė miškininkas profesorius dr. Darius Danusevičius. Jis, beje, šiuo metu yra mano bakalauro darbo vadovas. Po susitikimo supratau, kad miškininkystė – ne grandininiai pjūklai, malkų skaldymas ir pelkėje įklimpę botai, o inovatyvus, kupinas technologijų ir gamtos pažinimo mokslas. Dabar, jau trejus metus studijuojama VDU Žemės ūkio akademijoje, galiu tvirtai rėžti: pasirinkusi miškininkystės kryptį pataikiau tiesiai į dešimtuką?“, – sako Margarita.

Pataria: pramiegotos galimybės nebesugrįžta

 Margarita atvira – baigus mokyklą, VDU Žemės ūkio akademija ir miškininkystė tapo šviežio oro gurkšnis, į jos gyvenimą įnešęs naujų spalvų. „Supratau, kaip ir kokiais būdais mokytis man yra geriausia, išmokau informaciją pritaikyti praktiškai ir apie problemas mąstyti kritiškai. Atsiradusios naujos galimybės ir idėjos gerokai praplėtė akiratį. Akademijoje išties daug ko išmokau, bet taip pat supratau, kiek daug dar nežinau“, – sako pašnekovė.

Aktyvi Miškininkystės studijų programos trečiakursė studijų metais jau spėjo pasinaudoti ir praktikos, ir ERASMUS+ galimybėmis. Abi patirtys, pasak Margaritos, neįkainojamos ir paliksiančios reikšmingą pėdsaką jos asmeniniame ir ateities profesiniame gyvenime.

„Žinoma, praktikos jau turėjau nemažai, tiek Lietuvoje, tiek svetur. Miškininkystės srityje be praktikos būtų išties sunku. Gali skaityti vadovėlius, straipsnius, gilintis į skaidres, bet be praktikos tai yra tik teorija, kurią vieną sunku pritaikyti gyvai nepamačius ir nepačiupinėjus. Esu išbandžiusi ir ERASMUS+ galimybes. 2024 m. rudenį praleidau Suomijoje, kur studijavau Helsinkio universitete. Tiesą pasakius, manau, kad dauguma studentų pramiega pasiūlymą pasinaudoti galimybe studijas išbandyti svetur. Žinoma, kiek teko bendrauti su studentais, dauguma sutiko, kad pradžia tikrai nelengva, bet tai toli gražu nereiškia, kad neverta pabandyti. Nauja kultūra ir integravimasis į ją, kalbos įgūdžių tobulinimas bei lankstumas yra kertiniai dalykai, kurių neišvengiamai reikės ir kurie tikrai padės ateityje.

ERASMUS+ mainams mano pasirinkta Suomija, manau, lengvai suprantama: aukštos kokybės išsilavinimas, miškinga vietovė. Akį iškart patraukė inovacijos ir pažanga. O ten pabuvusi supratau, kad man, uždaresniam žmogui, suomių tylus bei romus charakteris taip pat prie širdies“, – atskleidžia Margarita.

VDU ŽŪA 2024 metų studente išrinkta Margarita sako, kad šis įvertinimas jai buvo netikėtas. „Visada mokiausi dėl savęs, siekiau gerų rezultatų, kuriais vėliau galėčiau pati didžiuotis ir ramiai siekti asmeninio tobulėjimo. Suprantama, džiugu būti pastebėtai, bet taip pat svarstau, ar išties to nusipelniau. Vis dėlto esu dėkinga ir tikiuosi žmonių, kurie mane pastebėjo, nenuvilti“, – mintimis dalijasi studentė.

Ar ateities paveikslą tapysime tik šviesiomis spalvomis?

Taip, gamta Margaritą nuo mažų dienų traukė kaip magnetas. Tuo pačiu ir klausinėjo, kaip mergina gali prisidėti prie jos saugojimo ir kaip gali suteikti prasmingą tikslą tam, kas ją taip žavi? Šiandien žmonijai tenka dorotis su globaliomis problemomis. Klimato šiltėjimas lemia skaudžias ekologines ir ekonomines pasekmes, kelia didžiulius iššūkius.

„Klimato kaitos poveikis yra vienas iš didžiausių iššūkių žmonijai. Liūdna, bet daug žmonių vis dar nesupranta šios problemos masto. Tačiau globalus atšilimas yra realus ir jį galima matyti ne tik kompiuterio ekranuose pavaizduotuose grafikuose, bet ir išėjus laukan. Kad mes dedame daug pastangų ir turime geras intencijas, yra tiesa, o ar to užtenka – sužinosime tik ateityje. Nors tokios problemos kaip klimato kaita ir išteklių eikvojimas yra rimtos, manau, jas galime spręsti tarp tvarumo ir ekonominio augimo rasdami aukso viduriuką.

Gamtos saugojimas – itin reikalingas, bet taip pat turime neignoruoti ekonominės gerovės, kuri reikalinga gerinant gyvenimus ir palaikant inovacijas. Skiriant per daug dėmesio vienai ar kitai pusei gali atsirasti nenumatytų pasekmių. Tai padaryti tikrai nėra lengva ir reikalauja pastangų, bet manau, kad kada nors bus ateitis, kur klestės ir žmogus, ir gamta“, – ateities paveikslą piešia Margarita.

VDU Žemės ūkio akademija – vieta, kur randama sinergija tarp žmogaus, gamtos ir technologijų. Kad studentės Margaritos piešiamas ateities paveikslas taptų realybe, pasauliui reikalingi aukštos erudicijos profesionalai.  VDU Žemės ūkio akademijos studijų programa Miškininkystė, integruojant ilgaamžiškumą ir modernumą, specialistus ugdo jau 100 metų.