M. Starkus ir V. Radzevičius rengia susitikimus su gerbėjais

Populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia visus į išskirtinį susitikimą.

Šiemet sukanka lygiai 15 metų, kai prasidėjo šių dviejų vyrų kelionės po pasaulį. Žurnalistai, rašytojai, TV laidų vedėjai savo titulų bagažą papildė dar vienu skambiu pavadinimu – kelionių didmeistriai.

Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos driekėsi šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų „atgulė“  į TV laidas, knygas, interneto puslapius.

„Sunku patikėti, bet kurdami kelionines televizijos laidas mes keliaujame jau 15 metų. Turime ką papasakoti, o ypač apie tai, kas liko už kadro. Ir tai nėra liūdnos istorijos“, – sako keliautojas Martynas Starkus. Jam pritaria ir jo bendražygis Vytaras Radzevičius: „Prieš 15 metų pradėjome šias keliones kaip dar vieną gyvenimo avantiūrą. O dabar esame tvirtais saitais surišti su keliautojų gyvenimo būdu ir pasakorių amatu.“

15 metų sukakties proga vyrai rengia kelioninio humoro turą per Lietuvą ir pasaulį. „Mes neturime ko slėpti ir atvirai pasakojame tikrus bei neįtikėtinus nuotykius. Ir tai tikrai juokingos istorijos. Supratome tai, kai pamatėme, kad žmonės juokiasi iki ašarų“, – sako Vytaras. Tuo tarpu Martynas subtiliai pastebi, kad žmonės juokiasi iškirtinai iš Vytaro. „Jam net nieko sakyti nereikia. Pakanka į jį pažiūrėti. Ypač tai akivaizdu, kai žmonės jį pamato šalia manęs“.

Ilgai sukę galvą keliautojai penkiolikos metų proga pabandė prisiminti 10 įdomių faktų apie savo keliones. „Nors tokių dešimtukų galime prisiminti dar dešimt“, – linksmai tvirtina vyrai.

Starkaus & Radzevičiaus kelionės

10 įdomių faktų

  1. Dukart aplink pasaulį. Sudėjus visus nukeliautus kilometrus (be skrydžių), M. Starkus ir V. Radzevičius baigia apsukti antrą ratą aplink Žemę. Pirmas ratas baigtas 2010 metais Kinijoje. Iki antro rato aplink Žemės rutulį liko apie 5000 km
  2. Nuo rogučių iki dramblio. Išbandyta apie 20 keliavimo būdų: lėktuvai, sraigtasparniai, lengvieji automobiliai, traktoriai, sniego valymo mašina, sunkvežimiai, autobusai, motoroleriai, motociklai, tuk-tukai, dviračiai, oro keltuvai, laivai, rogės, traukiniai, drambliai, kupranugariai, žirgai, asilai. Gal reiktų priskaičiuoti ir rodeo bulius Australijoje? Tada tai buvo trumpiausios kelionės, trukusios vos po kelias sekundes.
  3. Antarktidos dvelksmas. Aplankyta ir prisiliesta prie visų kontinentų, išskyrus Antarktidą. Bet, švelniai tariant, gaivus jos dvelksmas taip pat buvo juntamas piečiausiame pasaulio mieste, Ušuajoje (Argentina), vos už 900 km nuo Antarktidos buvo išties šalta.
  4. Aukščiau tik dangus. Aukščiausias pasiektas miestas – Potosis Bolivijoje, 4067 metrai virš jūros lygio. Pakeliui į šį miestą aukštimačiai rodė ir 4351 m aukštį. Važiuojant į įkalnes tose Andų vietose keliautojų automobilį VW Combi „Snaigė“ lenkdavo pėsčios vietinės moteriškės su katiliukais, išėjusios druskos pas kaimynes.
  5. Dėmesio, siena! Keliautojai nebeskaičiuoja, kiek kartų jie kirto valstybines sienas. Antai užstrigus tarp Gvatemalos ir Salvadoro tapo gero tono požymiu nueiti iš vienos valstybės į kitą nusipirkti spragintų kukurūzų. Pasieniečiai nebedėjo antspaudų į pasą ir tik atsainiai mostelėdavo ranka – vis tiek vietiniai. Ir taip keliolika kartų.
  6. Skonio reikalas. Lietuvio gomuriui neįprasčiausi ragauti patiekalai – kepta jūrų kiaulytė, šviežiai nugalabyta kobra arba virti pašvinkę anties kiaušiniai. Vabalai, lervos, gyvos krevetės ar asiliena bei kupriena egzotinės nuostabos nebekelia.
  7. Nakvynė po žeme. Keisčiausia pasitaikiusi nakvynės vieta – buvusios opalų kasyklos CooberPedy miestelyje, Australijoje. Keliautojai miegojo kambariuose, kurie buvo įrengti apleistose šachtose po žeme. Kas skaitė H. Welso romaną „Laiko mašina“, gali prisiminti požemių gyventojus morlokus.
  8. Natūralūs nuostoliai. Kaip kariuomenės skaičiuoja natūralius nuostolius, taip ir M. Starkus bei V. Radzevičius per visas keliones neteko rankinio laikrodžio, vardinio peilio ir poros vaizdo kamerų.
  9. Įkalinimas. Keliautojai dusyk buvo įstrigę vietose, kuriose buvo galima mirti iš nuobodulio, bet ten reikėjo praleisti bent po 4 dienas. Taip išėjo. Tai sostinės Nuakšotas (Mauritanija) ir Taškentas (Uzbekistanas). Ir dabar keliautojai tokias priverstines prastovas vadina „taškentais“ (gilus atodūsis privalomas).
  10. Beveik du kartus apvažiavus Žemės rutulį, keliautojai pateko į vieną eismo įvykį. Ekspedicijoje „Šilko kelias“ sankryžoje V. Radzevičiaus ir M. Starkaus automobilis lengvai stuktelėjo kitą ekspedicijos automobilį. Tai įvyko… Balstogėje. Anot keliautojų, susidūrimo pasekmės aerodinaminėms automobilio savybėms įtakos neturėjo

Dviejų valandų programa

Dviejų valandų trukmės programoje išgirsite netikėčiausias istorijas, patirtus nuotykius, išgyventas dramas. Iki valiai prisijuoksite iš visų keliautojų nuotykių, bei išgirsite daugybę vertingų patarimų mėgstantiems keliauti.

Kas galima vienoje šalyje – tas visiškai neįmanoma kitoje. Bet apie visa tai – susitikus jūsų mieste!

pr2022/212

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite