Lumpėnų ir Natkiškių seniūnijos pasipuošė nauja heraldika

Per šios vasaros šventes Natkiškių ir Lumpėnų seniūnijose buvo pristatyta joms sukurta heraldika – herbai, vėliavos ir raštams naudojami antspaudai.

Lumpėnų seniūnės Danguolės Mikelienės kabinetą papuošė seniūnijos vėliava ir herbas.

Natkiškių seniūnija garbingai vėliavos palydai įsigijo ir šio krašto tautinių rūbų vyrišką ir moterišką komplektus. Heraldikos kūrėjas dailininkas Rolandas Rimkūnas jau yra sukūręs heraldiką Pagėgių savivaldybės Vilkyškių bei Stoniškių seniūnijoms. Natkiškių ir Lumpėnų heraldikos sukūrimą finansavo vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ iš vietos plėtros 2007–2013 strategijos antrojo prioriteto „Mažosios Lietuvos krašto savitumo išsaugojimas ir konkurencingumo stiprinimas“ lėšų, bei Pagėgių savivaldybės administracija iš Projektų rengimo ir teritorijų planavimo programos lėšų.
Lumpėnų seniūnijos herbe simboliškai pavaizduotas Rambyno kalnas ir saulė – simbolizuojanti šioje teritorijoje ypač buvusią svarbią knygnešystę ir kitą švietėjišką krašto šviesuolių veiklą visoje seniūnijos teritorijoje. Herbo spalvos – balta, raudona ir žalia, tai Mažosios Lietuvos spalvos.

Prie naujosios heraldikos Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė.

Natkiškių seniūnijos herbe – vieversys ir obels žiedai, anot bendruomenės ir dailininko, simbolizuojantys atsinaujinimą, atgimimą, brandą ir klestėjimą. Be to, tiek vieversys, tiek obelis yra dažni Lietuvių motyvai tautosakoje, o taip pat jie yra susiję ir su dabartiniais Natkškių gyventojų verslais. Vieversys – tai pavasario šauklys, artojo paukštelis, siejamas su gamtos atgimimu, žemdirbystės darbais. Žemdirbystės simbolį norima susieti su tradicine šių dienų Natkiškių seniūnijos šv. Onos – duonos švente. Herbo spalvos ir Lumpėnų seniūnijos vėliavoje atitinka Mažosios Lietuvos spalvas.
Seniūnės Vilyta Sirtautienė ir Danguolė Mikelienė džiaugiasi, kad jų seniūnijų oficialūs raštai turės savo herbą ir bus antspauduojami seniūnijos naujuoju Heraldikos komisijoje prie LR prezidentūros patvirtintu spaudu.
„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite