Minėdamos Pasaulinę sveikatos dieną, Ligonių kasos pakvietė šalies gyventojus pasirūpinti savo sveikata ir pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas. Lietuvoje įgyvendinamos penkios ligų prevencijos programos, kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.

Sveikatą tikrinosi per 907 tūkst. žmonių

Pagal prevencines programas sveikatą nemokamai pasitikrina vis daugiau gyventojų. Naujausiais Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kai kurių programų dalyvių skaičius pernai ne tik pasivijo, bet ir aplenkė ikipandeminį lygį. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais prevencinėse programose iš viso dalyvavo per 907 tūkst. žmonių, tai yra 25 tūkst. daugiau nei prieš pat koronaviruso pandemiją ir 30 tūkst. daugiau nei 2021-aisiais.

„Vis dėlto tenka pripažinti, kad kol kas profilaktinės programos Lietuvoje dar nepasiekia laukiamo efektyvumo. Pavyzdžiui, dėl gimdos kaklelio ir prostatos vėžio prevenciškai pasitikrina tik kas penktas tikslinei grupei priskirtas asmuo. Dėl krūties ir storosios žarnos vėžio – kas ketvirtas. Aktyviau tikrinamasi tik dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šia programa pasinaudoja beveik kas antras tikslinio amžiaus šalies gyventojas. Todėl norime paraginti žmones labiau rūpintis savo sveikata ir periodiškai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis paskirs atlikti prevencijos programose numatytus ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamus tyrimus“, – kviečia Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovė Dalia Miniauskienė.

Prevencija gali sumažinti mirtingumą

Dėl gana vangaus gyventojų naudojimosi ligų prevencijos programomis šalyje nepavyksta ženkliai sumažinti sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 18 tūkst. naujų vėžinių susirgimų, iš kurių trečdalio galima išvengti. Šalies gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka vienas didžiausių Europoje.

Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslą, kad ligų prevencijos programose dalyvautų 90 proc. tikslinės grupės asmenų. Mokslininkai apskaičiavo, jog pasiekus aukštą dalyvaujančiųjų patikros programose procentą šalyse būtų įmanoma išvengti sunkių ligų, o nustačius susirgimą laiku, ankstyvos stadijos – jį sėkmingai išgydyti.

Susitikimuose su gyventojais teritorinių ligonių kasų specialistai išgirsta, kodėl žmonės nedalyvauja vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų patikros programose. Vieni sako, kad neturi laiko, jaučiasi sveiki, kiti nesulaukia kvietimo iš savo šeimos gydytojo. Kai kurie nesikreipia, nes vengia išgirsti nepalankią diagnozę. Tai patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos užsakymu kasmet atliekami visuomenės nuomonės tyrimai. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad nors 8 iš 10 Lietuvos gyventojų žino apie galimybę nemokamai dalyvauti prevencijos programose, tačiau asmeniškai ja pasinaudoja tik pusė apklaustųjų.

Medikai pastebi tendenciją, kad gyventojai suskumba pas gydytoją tik pajutę ligos simptomus. Tačiau pasirodžius simptomams dažnai būna per vėlu. Liga jau įsisenėjusi, gydymas būna varginantis ir ne visada sėkmingas. Prevencinės programos suteikia galimybę užkirsti ligai kelią nelaukiant simptomų pradžios, todėl labai svarbu pasitikrinti sveikatą laiku, kai žmogaus savijauta dar gera.

Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų prevencinėms programoms. Šiemet tam skirta 34,4 mln. eurų, t. y. 3,6 mln. eurų daugiau nei pernai.

(#AtsukLigąAtgal) https://youtu.be/RHbYAQoITHc

Šiaulių teritorinės ligonių kasos inf.