Ligonių kasos: akių lęšiukais operacijoms turi pasirūpinti gydymo įstaigos

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vis dažniau sulaukia pacientų prašymų kompensuoti akių lęšiukų, kuriuos jie patys nusipirko vaistinėse, įsigijimo išlaidas. Ligonių kasų specialistai primena, kad visos kataraktos operacijos atlikimo sąnaudos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems.

Katarakta – gana dažna liga, ypač tarp vyresnio amžiaus pacientų, kai dėl akies lęšiuko drumsčių silpsta rega. Ši liga efektyviai gydoma atliekant kataraktos operacijas, per kurias pašalinamas drumstas akies lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis. Šios operacijos ir operuojant implantuojami akių lęšiukai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms apmokami iš PSDF. Tačiau daugėja atvejų, kai iš pacientų reikalaujama lęšiukus kataraktos operacijoms įsigyti vaistinėse.

„Jokiuose įstatymuose nėra numatyta galimybė gydymo įstaigai teikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą su paties paciento kitur įsigytais vaistais ar medicinos pagalbos priemonėmis. Įstaigos privalo pačios pasirūpinti visomis reikiamomis priemonėmis, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos paslaugos“, – pabrėžia VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Dėl akies lęšiuko keitimo operacijos pacientai, turintys siuntimą akies lęšiuko keitimo operacijai, gali kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų. Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją, į kurios kainą įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos. Todėl tiek stacionarinėmis, tiek dienos chirurgijos, tiek ambulatorinės oftalmologijos chirurgijos sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios gydymo įstaigos turi pačios įsigyti geros kokybės akių lęšiukus ir užtikrinti, kad pacientams kataraktos operacija būtų nemokama.

Svarbu žinoti, kad gydantis gydytojas pirmiausia privalo informuoti pacientą apie galimybę gauti nemokamą akių lęšiuką, kurio naudojimas pagal paciento sveikatos būklę yra mediciniškai pagrįstas, kuris padėtų išspręsti paciento sveikatos problemą ir už kurį iš jo negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Tik pacientui atsisakius, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę pasiūlyti joje įsigyti kitą akių lęšiuką ir sumokėti PSDF lėšomis apmokamo ir brangesnio akių lęšiuko, įsigyto įstaigoje, kainos skirtumą.

Kitais būdais įsigijusiems akies lęšiukus pacientams išlaidos nėra kompensuojamos. VLK duomenimis, šiais metais iki spalio ligonių kasos apmokėjo daugiau nei 23 tūkst. kataraktos operacijų. Tam prireikė per 13,5 mln. eurų iš PSDF.

Ligonių kasos primena, kad kilus klausimų, kodėl gydymo įstaigoje prašoma primokėti už akies lęšiuką ar operaciją, svarbu nedelsiant to teirautis gydančio gydytojo. Nepavykus išsiaiškinti, rekomenduojama raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei jos paaiškinimas netenkintų, su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima kreiptis į ligonių kasas. PSDF lėšomis apmokamas kataraktos operacijas atliekančių gydymo įstaigų sąrašą galite rasti ligonių kasų interneto svetainės interaktyvioje paieškoje.

Pranešimą spaudai parengė Valstybinė ligonių kasa

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite