Ligonių kasos: akių lęšiukais operacijoms turi pasirūpinti gydymo įstaigos

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vis dažniau sulaukia pacientų prašymų kompensuoti akių lęšiukų, kuriuos jie patys nusipirko vaistinėse, įsigijimo išlaidas. Ligonių kasų specialistai primena, kad visos kataraktos operacijos atlikimo sąnaudos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems.

Katarakta – gana dažna liga, ypač tarp vyresnio amžiaus pacientų, kai dėl akies lęšiuko drumsčių silpsta rega. Ši liga efektyviai gydoma atliekant kataraktos operacijas, per kurias pašalinamas drumstas akies lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis. Šios operacijos ir operuojant implantuojami akių lęšiukai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms apmokami iš PSDF. Tačiau daugėja atvejų, kai iš pacientų reikalaujama lęšiukus kataraktos operacijoms įsigyti vaistinėse.

„Jokiuose įstatymuose nėra numatyta galimybė gydymo įstaigai teikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą su paties paciento kitur įsigytais vaistais ar medicinos pagalbos priemonėmis. Įstaigos privalo pačios pasirūpinti visomis reikiamomis priemonėmis, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos paslaugos“, – pabrėžia VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Dėl akies lęšiuko keitimo operacijos pacientai, turintys siuntimą akies lęšiuko keitimo operacijai, gali kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų. Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją, į kurios kainą įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos. Todėl tiek stacionarinėmis, tiek dienos chirurgijos, tiek ambulatorinės oftalmologijos chirurgijos sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios gydymo įstaigos turi pačios įsigyti geros kokybės akių lęšiukus ir užtikrinti, kad pacientams kataraktos operacija būtų nemokama.

Svarbu žinoti, kad gydantis gydytojas pirmiausia privalo informuoti pacientą apie galimybę gauti nemokamą akių lęšiuką, kurio naudojimas pagal paciento sveikatos būklę yra mediciniškai pagrįstas, kuris padėtų išspręsti paciento sveikatos problemą ir už kurį iš jo negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Tik pacientui atsisakius, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę pasiūlyti joje įsigyti kitą akių lęšiuką ir sumokėti PSDF lėšomis apmokamo ir brangesnio akių lęšiuko, įsigyto įstaigoje, kainos skirtumą.

Kitais būdais įsigijusiems akies lęšiukus pacientams išlaidos nėra kompensuojamos. VLK duomenimis, šiais metais iki spalio ligonių kasos apmokėjo daugiau nei 23 tūkst. kataraktos operacijų. Tam prireikė per 13,5 mln. eurų iš PSDF.

Ligonių kasos primena, kad kilus klausimų, kodėl gydymo įstaigoje prašoma primokėti už akies lęšiuką ar operaciją, svarbu nedelsiant to teirautis gydančio gydytojo. Nepavykus išsiaiškinti, rekomenduojama raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei jos paaiškinimas netenkintų, su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima kreiptis į ligonių kasas. PSDF lėšomis apmokamas kataraktos operacijas atliekančių gydymo įstaigų sąrašą galite rasti ligonių kasų interneto svetainės interaktyvioje paieškoje.

Pranešimą spaudai parengė Valstybinė ligonių kasa

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite