Lietuvos antstolių rūmų atstovai jau antrus metus pristato, kurių šalies savivaldybių gyventojai turi daugiausiai pradelstų skolų ir kur pradelstų skolų bagažas mažiausias.

Bendra fizinių asmenų pradelstų skolų suma Lietuvoje per metus išaugo net 92 mln. eurų, o vidutinė statistinė išieškomos skolos suma padidėjo 81 euru. Nepaisant jau beveik metus taikomų „skolų atostogų“ legaliai įsidarbinusiems skolininkams, bendras legaliai dirbančių skolininkų skaičius ne didėja, o netgi sumažėjo beveik 2 proc.

2024 m. įvestos įstatyminės nuolaidos skolininkams labai sulėtino išieškojimo procesus. Lyginant su praėjusiais metais, antstoliai per 10 mėnesių 2025 m. užbaigė 12 proc. mažiau vykdomųjų bylų, o tarp užbaigtų bylų 11 proc. mažiau bylų buvo sėkmingos, kai kreditoriams pavykdavo sugrąžinti visas reikalautas skolas.

Lėtesni išieškojimo procesai yra viena esminių priežasčių, dėl kurių reikalaujamų pradelstų skolų sumos didėja: išieškojimas vyksta lėčiau nei skolų krepšelis pasipildo naujomis skolomis.

Nors vengimas išlaikyti vaiką laikomas nusikaltimu, daugelis tėvų sąmoningai slepia pajamas, dirba neoficialiai, perrašo turtą giminaičiams, kad tik galėtų nemokėti alimentų savo vaikams. Statistikos duomenimis, bylų dėl pradelstų alimentų skaičius sumažėjo beveik 4 proc., tačiau  laiku nesumokėtų alimentų skolų suma beveik 20 proc. išaugo.

Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai pradelstų skolų susikaupė rečiau apgyvendintuose periferijos regionuose, ypač esančiuose pasienyje su Rusija ir Baltarusija: Pagėgių savivaldybėje – vidutiniškai 847 vnt. pradelstų skolų, Varėnos – 722, Radviliškio –700, o Šalčininkų raj. savivaldybėje – 652 vnt. pradelstų skolų. Mažiausiai skolų tenka Birštono, Palangos miestų ir Utenos rajono savivaldybėms.

ELTA