Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d.

Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais.

„Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir nematomą ryšį, kuris jau šimtą metų jungia Lietuvos žmones. Radijo bangų nematome, jų neįmanoma pasverti ar įvertinti pinigais, tačiau jų poveikį Lietuvai jaučiame iki šiol. Per šimtmetį radijas tapo vienu iš valstybės balsų – informavo, telkė ir lydėjo visuomenę svarbiausiais jos istorijos momentais. Todėl ši moneta yra ne tik apie technologiją, bet ir apie pasitikėjimą, bendrystę bei galimybę girdėti vieniems kitus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankui kolekcinės monetos yra savotiška valstybės atminties forma. Jomis įamžinami ne tik istoriniai įvykiai ar asmenybės, bet ir reiškiniai, turėję ilgalaikį poveikį Lietuvos visuomenei. Lietuvos radijo šimtmetis – daugiau nei institucijos jubiliejus. Tai šimtas metų informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo istorijos. Radijas augo kartu su Lietuvos valstybe, todėl ši sukaktis įamžinama būtent kolekcine moneta.

Monetoje – pirmieji Lietuvos radijo žodžiai

Monetos averse ir reverse meninėmis priemonėmis perteiktos radijo bangos – tarsi ištartas žodis ar gimusi idėja, sklindanti per visuomenę. Jos simbolizuoja reikšmingą radijo poveikį Lietuvos istorijai, kultūrai ir visuomenei.

Monetos reverse įamžinti pirmieji Lietuvos radijo eteryje nuskambėję žodžiai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas. Kas girdite mus – atsiliepkite!“ Vertikalus užrašas „Lietuvos radijui – 100“ simbolizuoja radijo siųstuvo stulpą ir šimtmetį trunkantį dialogą su visuomene.

Monetos averse radijo bangomis subtiliai suformuotas Lietuvos Respublikos herbo – Vyčio – motyvas. Jis išryškėja monetą pakreipus tam tikru kampu ir simboliškai perteikia Lietuvos įžengimą į radijo erdvę. Kaldinimo būdu sustiprintas Vyčio kontūrų kontrastas, tai pasiekta papildomomis technologinėmis priemonėmis, kurias pritaikė gamintojas.
Kompoziciją papildo užrašai „Lietuva“, nominalas „10 €“, metai „1926“ ir „2026“, Lietuvos vėliavos motyvas, sukurtas panaudojant UV spaudos technologiją, bei Lietuvos monetų kalyklos logotipas.

Pardavimo pradžia
Simboliška, kad išankstinis monetos pardavimas prasidėjo būtent birželio 12-ąją – Lietuvos radijo gimtadienį. Monetą jau galima įsigyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje monetos.lb.lt, o monetos paskelbimo mokėjimo priemone ir išleidimo į apyvartą data – birželio 19 d. 10 Eur nominalo moneta nukaldinta iš sidabro (Ag 925), jos masė – 23,30 g, skersmuo – 34 mm, kokybė – PROOF. Monetos dailininkai – Tomas Dragūnas ir Eglė Žemaitė, moneta nukaldinta UAB „Lietuvos monetų kalykloje“. Lietuvos radijo šimtmečiui skirta moneta bus išleista 1 500 vienetų tiražu.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite