Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas.

„Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas. Mūsų skaičiavimu, oficialiose Lietuvos gyventojų duomenų bazėse yra apytikriai 100 tūkst. adresų, kuriuose nurodyta tik gyvenvietė – be gatvės pavadinimo ir namo numerio. Tai yra rimta problema, kurią svarbu spręsti ne tik korespondencijos pristatymo kontekste, bet ir formuojant kokybišką valstybinių duomenų bazę“, – sako AB Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.

Nuo kovo mėn. Lietuvos pašto logistikos centre pradėti naudoti automatizuoti įrenginiai gali nuskaityti tik korektiškai nurodytus adresus. Bendrovė, pastebėjusi problemą, šiuo metu tokius laiškus papildomai skirsto rankomis, o trūkstamus adresus pagal galimybes bando patikslinti savarankiškai. Visgi nemažą dalį tokių laiškų tenka grąžinti siuntėjui. Dėl to grąžinama ir dalis valstybės institucijų siunčiamų laiškų.

Anot N. Žiobos, dėl šios situacijos Lietuvos paštas bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, kad kuo daugiau gyventojų adresų būtų užregistruota tinkamai, nuolat atnaujina ir savo naudojamas sistemas, jose esančius gyventojų adresus.

„Daugiausia iššūkių kyla dėl nekorektiškų gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų, kurie tvarkomi Gyventojų registre, – būtent jais naudojasi daugelis valstybinių institucijų. Dalis gyventojų deklaruodami savo gyvenamąją vietą yra nurodę netikslius ar nepilnus adreso duomenis, pavyzdžiui, tik kaimo pavadinimą. Tokie atvejai dažnesni su kaimo vietovių adresais, tačiau pasitaiko ir miestuose“, – pasakoja N. Žioba.

Gyventojai raginami patys atnaujinti savo adresų informaciją, ypač tie, kurie gyvena senose gyvenvietėse ir savo gyvenamąją vietą deklaravo seniai, taip pat tie, kurie gyvena naujose gyvenvietėse arba tokiose, kur neseniai atsirado gatvių pavadinimai, namų numeriai. Gyventojai tai gali padaryti kreipdamiesi į savivaldybę ar seniūniją. Turimus adresų sąrašus rekomenduojama reguliariai atsinaujinti ir institucijoms.

„Susidariusi situacija kartais siejama su Lietuvos pašto perėjimu prie išmanaus skirstymo. Tačiau svarbu pažymėti, kad visų Europos Sąjungos šalių paštuose jau ne vienerius metus skirstymas atliekamas automatizuotai – buvome paskutinis paštas Europoje, kuris skirstymą atliko rankiniu būdu. Perėjimas prie automatizuoto skirstymo tiesiog atskleidė problemos mastą, o ne ją sukėlė. Anksčiau mažą dalį tokių laiškų pavykdavo pristatyti tik dėl to, kad laiškininkas asmeniškai pažinodavo gavėją, žinodavo jo adresą. Tačiau didžioji dalis nekorektiškai adresuotų laiškų ar siuntų grįždavo siuntėjams net nepasiekę laiškininko“, – sako N. Žioba.

AB Lietuvos pašto informacija