Lietuvos nekilnojamojo turto vertė padidėjo beveik dešimtadaliu – iki 205 mlrd. eurų

Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) įvertintas 205 mlrd. eurų ir, palyginus su praėjusiais metais, šalies NT vidutinių rinkos verčių suma padidėjo 9 procentais. Iš šios sumos 161 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė.

Apie tai skelbia masinį visos šalies NT vertinimą atlikęs pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras.

 

Nekilnojamasis turtas brangsta

„Nepaisant to, kad pernai kurį laiką buvo stebima NT rinkos aktyvumo stagnacija, pardavimo kainų tendencijos iš esmės išliko stabilios. Bendras kainų lygis ir toliau pamažu kyla.  O NT masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės per metus padidėjo beveik dešimtadaliu“, – sako Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Iš viso Registrų centro vertintojai įvertino daugiau kaip 7 mln. statinių ir žemės sklypų.

Pabrango ir sklypai

Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertė per metus ūgtelėjo maždaug 9 procentais: gyvenamųjų teritorijų – 8 proc., mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 10 proc., žemės ūkio paskirties žemės – 9 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8 procentais. Gyvenamosios paskirties statinių vertė išaugo apie 6 procentus, kitų paskirčių statinių – apie 10 proc.

„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – tiek žemės, tiek statinių – vertė šiemet labiau augo kurortinėse Palangos miesto bei Birštono savivaldybėse ir keliose kitose savivaldybėse – Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Kazlų Rūdos ir Varėnos, – kalba L. Kanišauskienė. – Komercinės žemės ir pastatų vertės standartiškai labiau didėjo didžiuosiuose šalies miestuose ir jų aplinkinėse teritorijose, kuriose ir koncentruojasi ši veikla“.

Anot jos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertė labiau augo Kauno miesto bei rajono savivaldybėse, taip pat Akmenės ir Molėtų r. savivaldybėse, kuriose dėl didelių investicinių projektų įgyvendinimo vyksta spartesnė ekonominė plėtra.

Ragina pasitikrinti NT vertę

Masinį Lietuvos NT vertinimą valstybės reikmėms Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Kasmet perskaičiuojamos statinių ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai.

Dėl šio prilyginimo šiuo metu esančios statinių mokestinės vertės galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., o žemės sklypų – nuo 2023 m. sausio 1 d. Naujos statinių mokestinės vertės bus perskaičiuojamos šiais metais ir įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

„Per pastaruosius penkerius metus šalies ekonomika gerokai ūgtelėjo, o kartu augo ir NT sandorių sumos, lemiančios ir NT vidutinių rinkos verčių augimą. Nuo kitų metų sausio įsigalios naujos butų, gyvenamųjų namų ir kitų statinių mokestinės vertės, nuo kurių bus skaičiuojami mokesčiai. Šios vertės neabejotinai bus didesnės nei šiuo metu galiojančios. Norint, kad išaugę ar naujai atsiradę NT mokesčiai kitąmet nemaloniai nenustebintų, raginame savo NT vidutinę vertę pasitikrinti jau dabar. Šių metų pabaigoje jau bus galima matyti ir preliminarias atnaujintas mokestines vertes“, – pataria  L. Kanišauskienė.

 

Registrų centro interneto svetainėje www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj  galima matyti konkretaus NT objekto šiuo metu galiojančias (t.y. nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigaliojusias) vidutines rinkos vertes. Atkreiptinas dėmesys, kad šios vertės mokestinėmis, nuo kurių skaičiuojamas NT mokestis, prilyginamos tik kas 5 metus.

 

Šiemet vis dar galiojančias mokestines vertes galima pasitikrinti čia. Suradus konkretų NT objektą pagal jo unikalų numerį bus nurodyta jo mokestinė vertė ir jos nustatymo data. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šios vertės pasikeis.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite