Lietuvos mokslų akademijos diena Šilutėje

Penktadienį Šilutėje vyko Lietuvos mokslų akademijos diena. Pliaupiant lietui, Šlažų kaime ant Prezidento Kazio Griniaus tilto atidengta bareljefinė lenta. Gamtos nepakritikuosi, tačiau apie Mokslų akademijos dienos renginius galima pasakyti ir karčių kritikos žodžių.

Nauja lentelė su K. Griniaus atvaizdu (autorius Adomas Skiezgelas) skelbia, kad tai yra Prezidento Kazio Griniaus tiltas.

Nauja lentelė su K. Griniaus atvaizdu (autorius Adomas Skiezgelas) skelbia, kad tai yra Prezidento Kazio Griniaus tiltas.

Dvelkė formalumu
Oficialiam susitikimui skirta vos 20 min. Meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad Šilutės krašto ir Lietuvos mokslų akademijos draugystei jau 16 metų. „Kai mes, Savivaldybės vadovai ir darbuotojai, susitinkame su akademine visuomene aptarti įvairių klausimų, padiskutuoti, mes pateikiame praktinius mąstymus. Šįkart darbotvarkė įtempta. Po to vyksime atidaryti Griniaus tilto Šilutėje (?!)…”
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras Valdemaras Razumas pirmiausia paprašė prisistatyti kartu atvykusius dar 10 garsių mokslo žmonių. Prezidentas yra gimęs Klaipėdoje, mėgsta žvejoti, tad Šilutės kraštą pavadino beveik gimtine. „Mes jau senokai susitikome, Šilutės diena Mokslų akademijoje vyko 2014 metais… Mokslų akademijai šie metai – ypatingi: sausio 16 d. paminėta 75 metų veiklos sukaktis, gaila, kad meras neatvyko, dalyvavo visi trys aukščiausi šalies vadovai…“ – kalbėjo V. Razumas.
Savivaldybės mažojoje salėje tebuvo žiniasklaidininkai ir keli valstybės tarnautojai…
V. Razumas priminė, kad Mokslų akademija yra pateikusi paraišką tapti asocijuota Europos Sąjungos tyrimų centro nare, kur didžiausia pasaulyje tyrimų bazė, dirba tūkstančiai mokslininkų, tad į Lietuvą atvyksta 5 asmenų komisija tikrinti, ar Lietuvos paraiškoje – tiesa. Po savaitės į Mokslų akademiją atvyksta Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidentė, kurią domins ne tik mokslo darbai, bet ir galimybė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.
Nuoširdus Šilutės krašto draugas, Mokslų akademijos viceprezidentas profesorius Domas Kaunas akademijos 75 metų sukakties proga išleistus fotografijų albumus, kuriuose pristatyti mokslininkai, atvežė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekai, H. Šojaus muziejui „ir merijai, jos komandai“.
Kadangi meras nesusiprato garbiems svečiams pristatyti, priminsime, kad šiame oficialiame susitikime dalyvavo Seimo narys Artūras Skardžius, žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, Savivaldybės administracijos vadovai Sigitas Šeputis, Virgilijus Pozingis. Kažkodėl už salės durų stoviniavo į susitikimą šiek tiek pavėlavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.
V. Razumui padovanotas įrėmintas Pamario krašto simbolis – suvenyrinė žuvis ir, tikėtina, po visų susitikimų svečiai gavo po vieną į picos dėžę įguldytą rūkytą karšį…

Lietui lyjant ant Prezidento K. Griniaus tilto


Stipriai lijo, tačiau 11 val., kaip skelbė net spaudoje nepaviešinta Mokslų akademijos dienos Šilutėje programa, būrys svečių bei šiek tiek lietaus nepabūgusių rajono žmonių susirinko ant Prezidento K. Griniaus tilto. Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė tilto istoriją. Per didįjį potvynį 1924 m. iki tol stovėjusį tiltą suniokojo ledų sangrūdos. 1925 m. prasidėjo tilto atstatymas. 1926 d. rugsėjo 15 d. jis buvo atidarytas, likus porai savaičių iki atidarymo čia apsilankė Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius. Šiam tiltui – 90 metų.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis kalbėjo: „Kuomet žmonės neturi vilties, nemato šviesios ateities, jie nieko nestato, nekuria. Kai buvo atkurta Lietuvos valstybė, žmonės turėjo svajonių, tikėjo gražia ateitimi. Ir vienas tokių ženklų – Šilutės augimas. Tuomet buvo pastatyta ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri mini 90 metų jubiliejų. Tuomet per keletą metų Lietuvos valstybė sugebėjo išsiauginti talentingų diplomatų, mokytojų, šviesuomenės žmonių ir daug padaryti. Tai mums priminimas, kad esame dvasinga, talentinga, greitai besimokanti tauta“.
Kunigas pridūrė, jog nėra vien blogai, kai jaunimas išvažiuoja mokytis į užsienį, nes vieną dieną jie sugrįš ir padės statyti valstybę. „Tiltai yra tarp praeities ir dabarties…“ – užbaigė savo kalbą R. Šemeklis.
Ant tilto buvo apdovanotas bareljefinės lentos Prezidentui Kaziui Griniui autorius Adomas Skiezgelas.
Atidengti lentos pakviesti meras V. Laurinaitis, Mokslų akademijos prezidentas V. Razumas, Seimo Pirmininko pavaduotojas K. Komskis, Seimo narys A. Skardžius ir Savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis. Skambėjo trimito garsai (Šilutės meno mokyklos mokytojas Gražvydas Raila).
Kaip atidengia lentą, neteko pamatyti, nes šią iškilmių vietą glaudžiai rateliu apstojo fotografuotojai, visiems kitiems susirinkusiems atsukdami užpakalius… Krašto apsaugos savanoriai iššovė tris salves: už Prezidentą Kazį Grinių, už Lietuvą ir už Šilutės kraštą.
Nė nepaminėta, kad šiuos metus Seimas paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais, kad gruodį sukaks 150 metų, kai gimė K. Grinius.
Iškilmės vyko trumpai – vis dėl to lietaus. Iš čia mokslininkai vyko apžiūrėti Rusnėje, ant Atmatos upės kranto, pastatyto paminklo H. Kalenbachui ir M. Gandžiui, ten restorane ir pietavo.

Iškilmių dalyvius merkė stiprokas Pamario lietus.

Iškilmių dalyvius merkė stiprokas Pamario lietus.

Pustuštėje salėje
Nuo 13 val. trims pranešimams, kurie skaityti pustuštėje Savivaldybės didžiojoje salėje, buvo skirta 45 minutės. Ar turime regioninę politiką – apie tai kalbėjo meras V. Laurinaitis. Cituoti nėra ko, nes mero vis didėjanti komanda nesugebėjo pateikti realybės, kurią taip tiksliai, glaustai ir mandagiai apibūdino AB SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda.
Mero kalbos esmė: mažai skiriama lėšų, mažai investicijų…
V. Razumas pristatė Lietuvos mokslą vieningos ir regioninės Europos mokslo erdvėje. Verta pasidžiaugti, kad pagal aukštąjį išsilavinimą iki 40 metų amžiaus gyventojų skaičių Lietuva Europoje atrodo tarsi lyderė. Studentų šalyje vis mažėja, o aukštųjų mokyklų tinklą tebereikia išlaikyti…
Investicijos į mokslinius tyrimus yra labai menkos, jeigu tam neskiriama bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nieko ir negalima tikėtis. Vilniuje, Kaune mokslinių tyrimų yra atliekama daugiau, čia ir tyrėjų daugiau, o kitur šalyje to nėra.
Salėje iš 25 Savivaldybės tarybos narių tebuvo gal 3, dar vadovai, dar per 20 Savivaldybės darbuotojų. Tad tuščių kėdžių buvo ir prie stalų, ir palei sienas.
Nekvietė, žmonės nežinojo ar neįdomu?
Pavyzdžiui, SEB banko prezidento patarėjo dr. G. Nausėdos pranešimas buvo vertas ir valdžios, ir verslininkų, švietimo, kultūros, socialinės paramos organizatorių, taip pat senjorų, jaunimo ir kitų šio krašto žmonių dėmesio. Todėl aktualiausias pranešimo mintis pateikiame atskirame rašinyje.

Stasė SKUTULIENĖ

Mero Vytauto Laurinaičio dovana bareljefinės lentos autoriui Adomui Skiezgelui.

Mero Vytauto Laurinaičio dovana bareljefinės lentos autoriui Adomui Skiezgelui.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite