Lietuvos mokslų akademijos diena Šilutėje

Penktadienį Šilutėje vyko Lietuvos mokslų akademijos diena. Pliaupiant lietui, Šlažų kaime ant Prezidento Kazio Griniaus tilto atidengta bareljefinė lenta. Gamtos nepakritikuosi, tačiau apie Mokslų akademijos dienos renginius galima pasakyti ir karčių kritikos žodžių.

Nauja lentelė su K. Griniaus atvaizdu (autorius Adomas Skiezgelas) skelbia, kad tai yra Prezidento Kazio Griniaus tiltas.

Nauja lentelė su K. Griniaus atvaizdu (autorius Adomas Skiezgelas) skelbia, kad tai yra Prezidento Kazio Griniaus tiltas.

Dvelkė formalumu
Oficialiam susitikimui skirta vos 20 min. Meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad Šilutės krašto ir Lietuvos mokslų akademijos draugystei jau 16 metų. „Kai mes, Savivaldybės vadovai ir darbuotojai, susitinkame su akademine visuomene aptarti įvairių klausimų, padiskutuoti, mes pateikiame praktinius mąstymus. Šįkart darbotvarkė įtempta. Po to vyksime atidaryti Griniaus tilto Šilutėje (?!)…”
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras Valdemaras Razumas pirmiausia paprašė prisistatyti kartu atvykusius dar 10 garsių mokslo žmonių. Prezidentas yra gimęs Klaipėdoje, mėgsta žvejoti, tad Šilutės kraštą pavadino beveik gimtine. „Mes jau senokai susitikome, Šilutės diena Mokslų akademijoje vyko 2014 metais… Mokslų akademijai šie metai – ypatingi: sausio 16 d. paminėta 75 metų veiklos sukaktis, gaila, kad meras neatvyko, dalyvavo visi trys aukščiausi šalies vadovai…“ – kalbėjo V. Razumas.
Savivaldybės mažojoje salėje tebuvo žiniasklaidininkai ir keli valstybės tarnautojai…
V. Razumas priminė, kad Mokslų akademija yra pateikusi paraišką tapti asocijuota Europos Sąjungos tyrimų centro nare, kur didžiausia pasaulyje tyrimų bazė, dirba tūkstančiai mokslininkų, tad į Lietuvą atvyksta 5 asmenų komisija tikrinti, ar Lietuvos paraiškoje – tiesa. Po savaitės į Mokslų akademiją atvyksta Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidentė, kurią domins ne tik mokslo darbai, bet ir galimybė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.
Nuoširdus Šilutės krašto draugas, Mokslų akademijos viceprezidentas profesorius Domas Kaunas akademijos 75 metų sukakties proga išleistus fotografijų albumus, kuriuose pristatyti mokslininkai, atvežė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekai, H. Šojaus muziejui „ir merijai, jos komandai“.
Kadangi meras nesusiprato garbiems svečiams pristatyti, priminsime, kad šiame oficialiame susitikime dalyvavo Seimo narys Artūras Skardžius, žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, Savivaldybės administracijos vadovai Sigitas Šeputis, Virgilijus Pozingis. Kažkodėl už salės durų stoviniavo į susitikimą šiek tiek pavėlavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.
V. Razumui padovanotas įrėmintas Pamario krašto simbolis – suvenyrinė žuvis ir, tikėtina, po visų susitikimų svečiai gavo po vieną į picos dėžę įguldytą rūkytą karšį…

Lietui lyjant ant Prezidento K. Griniaus tilto


Stipriai lijo, tačiau 11 val., kaip skelbė net spaudoje nepaviešinta Mokslų akademijos dienos Šilutėje programa, būrys svečių bei šiek tiek lietaus nepabūgusių rajono žmonių susirinko ant Prezidento K. Griniaus tilto. Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė tilto istoriją. Per didįjį potvynį 1924 m. iki tol stovėjusį tiltą suniokojo ledų sangrūdos. 1925 m. prasidėjo tilto atstatymas. 1926 d. rugsėjo 15 d. jis buvo atidarytas, likus porai savaičių iki atidarymo čia apsilankė Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius. Šiam tiltui – 90 metų.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis kalbėjo: „Kuomet žmonės neturi vilties, nemato šviesios ateities, jie nieko nestato, nekuria. Kai buvo atkurta Lietuvos valstybė, žmonės turėjo svajonių, tikėjo gražia ateitimi. Ir vienas tokių ženklų – Šilutės augimas. Tuomet buvo pastatyta ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri mini 90 metų jubiliejų. Tuomet per keletą metų Lietuvos valstybė sugebėjo išsiauginti talentingų diplomatų, mokytojų, šviesuomenės žmonių ir daug padaryti. Tai mums priminimas, kad esame dvasinga, talentinga, greitai besimokanti tauta“.
Kunigas pridūrė, jog nėra vien blogai, kai jaunimas išvažiuoja mokytis į užsienį, nes vieną dieną jie sugrįš ir padės statyti valstybę. „Tiltai yra tarp praeities ir dabarties…“ – užbaigė savo kalbą R. Šemeklis.
Ant tilto buvo apdovanotas bareljefinės lentos Prezidentui Kaziui Griniui autorius Adomas Skiezgelas.
Atidengti lentos pakviesti meras V. Laurinaitis, Mokslų akademijos prezidentas V. Razumas, Seimo Pirmininko pavaduotojas K. Komskis, Seimo narys A. Skardžius ir Savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis. Skambėjo trimito garsai (Šilutės meno mokyklos mokytojas Gražvydas Raila).
Kaip atidengia lentą, neteko pamatyti, nes šią iškilmių vietą glaudžiai rateliu apstojo fotografuotojai, visiems kitiems susirinkusiems atsukdami užpakalius… Krašto apsaugos savanoriai iššovė tris salves: už Prezidentą Kazį Grinių, už Lietuvą ir už Šilutės kraštą.
Nė nepaminėta, kad šiuos metus Seimas paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais, kad gruodį sukaks 150 metų, kai gimė K. Grinius.
Iškilmės vyko trumpai – vis dėl to lietaus. Iš čia mokslininkai vyko apžiūrėti Rusnėje, ant Atmatos upės kranto, pastatyto paminklo H. Kalenbachui ir M. Gandžiui, ten restorane ir pietavo.

Iškilmių dalyvius merkė stiprokas Pamario lietus.

Iškilmių dalyvius merkė stiprokas Pamario lietus.

Pustuštėje salėje
Nuo 13 val. trims pranešimams, kurie skaityti pustuštėje Savivaldybės didžiojoje salėje, buvo skirta 45 minutės. Ar turime regioninę politiką – apie tai kalbėjo meras V. Laurinaitis. Cituoti nėra ko, nes mero vis didėjanti komanda nesugebėjo pateikti realybės, kurią taip tiksliai, glaustai ir mandagiai apibūdino AB SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda.
Mero kalbos esmė: mažai skiriama lėšų, mažai investicijų…
V. Razumas pristatė Lietuvos mokslą vieningos ir regioninės Europos mokslo erdvėje. Verta pasidžiaugti, kad pagal aukštąjį išsilavinimą iki 40 metų amžiaus gyventojų skaičių Lietuva Europoje atrodo tarsi lyderė. Studentų šalyje vis mažėja, o aukštųjų mokyklų tinklą tebereikia išlaikyti…
Investicijos į mokslinius tyrimus yra labai menkos, jeigu tam neskiriama bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nieko ir negalima tikėtis. Vilniuje, Kaune mokslinių tyrimų yra atliekama daugiau, čia ir tyrėjų daugiau, o kitur šalyje to nėra.
Salėje iš 25 Savivaldybės tarybos narių tebuvo gal 3, dar vadovai, dar per 20 Savivaldybės darbuotojų. Tad tuščių kėdžių buvo ir prie stalų, ir palei sienas.
Nekvietė, žmonės nežinojo ar neįdomu?
Pavyzdžiui, SEB banko prezidento patarėjo dr. G. Nausėdos pranešimas buvo vertas ir valdžios, ir verslininkų, švietimo, kultūros, socialinės paramos organizatorių, taip pat senjorų, jaunimo ir kitų šio krašto žmonių dėmesio. Todėl aktualiausias pranešimo mintis pateikiame atskirame rašinyje.

Stasė SKUTULIENĖ

Mero Vytauto Laurinaičio dovana bareljefinės lentos autoriui Adomui Skiezgelui.

Mero Vytauto Laurinaičio dovana bareljefinės lentos autoriui Adomui Skiezgelui.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite