Lietuvos karo akademija pasitinka įkūrimo 30-metį

Birželio 16 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą ir ugdanti karininkus lyderius – minės įkūrimo 30-metį.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1992 m. birželio 16 d. buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla, vėliau reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. Ši data ir laikoma oficialia akademijos įkūrimo diena.

„Akademija atlieka išskirtinę ir svarbią misiją – rengia ir ugdo kritiškai mąstančius, išsilavinusius ir savarankiškus karininkus – lyderius, pasirengusius vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams karo ir taikos metu, kuriems svarbi atsakomybė, pareiga, pasiaukojimas, ryžtas ir drąsa. Tai vertybės, kuriomis vadovaujasi visa Lietuvos karo akademija, jos bendruomenė“, – pristatydamas akademiją sako jos viršininkas plk. Juozas Kačergius.

Per 30 veiklos metų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje parengtos ir Lietuvos karininkų gretas papildė 28 dieninių (nuolatinių) studijų karininkų laidos – 1 930 įvairių specializacijų karininkų, o kartu su ištęstinių studijų magistrais iš viso 2263 absolventai.

Lietuvos karo akademija kiekvienam karininkui yra svarbi profesinio tobulėjimo prasme, nes čia taip pat vyksta karinės anglų kalbos ir karininkų profesinio tobulinimo kursai.

Bėgant metams, keičiasi Lietuvos karo akademijos programos ir kariūnai, tačiau studijų tikslas išlieka tas pats – parengti NATO kariuomenės poreikius atitinkantį karininką – vadą lyderį, kuris pasižymėtų ne tik vadybiniais, bet ir pedagoginiais gebėjimais, drąsiai imtųsi ugdomosios veiklos, mokėtų įdomiai perteikti auditorijai žinias ir savo patirtį, nuolat tobulintųsi.

 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorija – svarbiausi faktai ir skaičiai

1992 m. birželio 16 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Krašto apsaugos akademijos steigimo“, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla.

1992 m. rugpjūčio 30 d. Krašto apsaugos mokyklai įteikta kovinė vėliava. Joje aukso raidėmis išsiuvinėtas šūkis „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“.

1994 m. sausio 18 d. LR Seimo sprendimu Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją, o gegužės 26 d. patvirtintas jos Statutas.

1994 m. liepos 20 d. Akademija išleido pirmąją karininkų laidą. 111 absolventų buvo suteiktas leitenanto laipsnis.

1995 m. akademijoje atgaivinta prieškario tradicija – suteikiant pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečiamas absolvento petys ir ištariami žodžiai: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“. Nuo 2009 m. šis priesakas akademijos viršininko įsakymu tapo Lietuvos karo akademijos moto.

1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos karo akademijai suteiktas partizanų generolo Jono Žemaičio vardas.

Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. į akademiją pradėta priimti ir merginas.

Nuo 2002 m. akademijoje organizuojamos dieninės magistro studijos.

2003 m. pagal akademijos plėtros programą atskirtas karinis rengimas ir akademinės studijos.

2003 m. akademijoje įvesta Karininko (lyderio) ugdymo programa ir integruota į karinio ugdymo sistemą.

2015 m. birželio mėn. akademijoje bakalauro studijas baigė pirmoji puskarininkių laida.

Nuo 2007–2008 mokslo metų akademija kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutu rengia aviacijos specialistus – karinių oro pajėgų karininkus.

Nuo 2011–2012 mokslo metų akademija su Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetais organizuoja politikos mokslų doktorantūros studijas.

Nuo 2012–2013 mokslo metų akademija kartu su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir Karinėmis jūrų pajėgomis vykdo bazinį jūrų pajėgų karininkų rengimą.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Diena, kai nesisekė moterims ir degė namas Juknaičiuose

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Blaivi 38-erių m. moteris išvažiuodama iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga užkliudė pro šalį ėjusią 82-ejų metų senolę. Tai įvyko spalio 2-os popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Knygnešių g., Šilutėje. Nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 2 d. prieš vidurnaktį degalinėje Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivi (3,44 prom.) 25-erių moteris, gim. 1999 m., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, važiuodama automobiliu „Mercedes Benz ML 270“ atbuline eiga atsitrenkė į degalinėje esančią lauko prekybos lentyną

Informacija apie prekes ir paslaugas – tik lietuviškai

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Privalės aptarnauti valstybine kalba Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims. Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su

Dėl kaimo turistų registravimo bus taikoma išimtis

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeliks pareigos per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime. Pasak Seimo nario Andriaus Bagdono, šis Ekonomikos komiteto narių inicijuotas pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia pakankamai didelę administracinę naštą. „Nuo liepos 1

Šilutės bibliotekoje pristatyta debiutinė Jono Jauniaus knyga

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Jono Jauniaus debiutinė knyga „Mano gyvenimo fizika“. Dalinamės literatės Irenos Arlauskienės įžvalgomis apie pristatymą bei renginio akimirkomis. Naujos knygos šviesa Nuostabus jausmas paimti į rankas naują knygą. Norėčiau tikėti, kad lietuviams jis yra net truputį šventas, jei prisimenam pirmąją knygą, knygnešystės laikus, kovas už žodžio laisvę okupacijos metais. Tai, žinoma, jau su istorija susieti dalykai, bet už juos nė kiek ne mažesnis yra autoriaus savo pirmosios knygos sutikimo džiaugsmas.

Taip pat skaitykite