Lietuvos gyventojai automobilį keičia dažniau nei kaimyninių šalių žmonės

Lietuvos gyventojai automobilį keičia dažniau nei kaimynai Baltijos šalyse, rodo naujausia „Norstat“ apklausa. Apie tai, ką reiškia tokia tendencija, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. 

Lietuvos gyventojai automobilius keičia daugiausiai

Lietuvos gyventojai automobilį keičia maždaug kas 5–7 m. Taip elgiasi 43 proc. šalies žmonių. Beveik dvigubai mažiau (26 proc.) gyventojų transporto priemonę atsinaujina kas 8–10 metų, o maždaug penktadalis (18 proc.) – kas 3–4 metus.

Palyginus Lietuvą su Baltijos šalimis, Latvijos ir Estijos gyventojai automobilį keičia rečiau: kas 5–7 m. naują įsigyja 34 proc. ir 33 proc. atitinkamai, o kas 3–4 m. – po 16 proc. Visose trijose šalyse kas 8–10 metų atsinaujina maždaug kas ketvirtas (26 proc.).

„Lietuvoje įprasta automobilį keisti dažniau, nes aktyvi naudotų automobilių rinka, plati pasiūla ir lengvai prieinamas lizingas sudaro palankias sąlygas greičiau atsinaujinti. Iš kitos pusės, Latvijoje ir Estijoje vairuotojai transporto priemonę renkasi konservatyviau, dažniau ją naudoja ilgesnį laiką“, – sako D. Mockė.

„Regitros“ duomenimis, šių metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 38 935 M1 kategorijos nauji lengvieji automobiliai. Tai apie 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai įregistruota tik 27 588.

Naudotų lengvųjų automobilių per šį laikotarpį įregistruota 145 694. Tai – apie 2,5 proc. mažiau nei 2024 m. sausio–lapkričio mėnesiais, kai buvo įregistruoti 149 452 naudoti automobiliai.

Jaunesni vairuotojai atsinaujina dažniau

Jaunesni Lietuvos vairuotojai automobilį linkę keisti dažniau. Beveik kas trečias 18–29 m. gyventojas  automobilį keičia maždaug kas 3–4 metus (28 proc.). Tai didžiausias skaičius visose amžiaus grupėse. Vyresni (50–59 m.) vairuotojai transporto priemonę naudoja ilgiau: daugiau nei pusė ją keičia tik kas 5–7 metus (51 proc.), o apie trečdalis kas 8–10 metų (30 proc.).

„Jaunesnių žmonių gyvenimo būdas, miestas, darbas įprastai kinta dažniau, todėl greičiau keičiasi ir poreikiai, o kartu ir automobilis. Pavyzdžiui, jiems svarbu, kad transporto priemonė būtų ekonomiškesnė, tinkamesnė augančiai šeimai arba turėtų naujesnių technologijų. Kita vertus, vyresni vairuotojai rečiau vaikosi naujovių, dažniau renkasi vairuoti jau išbandytus, ilgaamžius, ir, jei įmanoma, ekonomiškus automobilius“, – pastebi „Luminor“ banko atstovė.

D. Mockė taip pat pastebi, kad jaunimas dažniau keičia automobilį ir dėl to, kad aktyviau seka rinkos naujoves, vertina kuro sąnaudas, aplinkosauginius aspektus, technologinius atnaujinimus.

Šarūnas Kubilius

„Luminor” komunikacijos projektų vadovas

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite