„Lietuvos draudimas“: kuo išskirtinė buvo nuostolingiausia istorijoje audra, atnešusi beveik 10 mln. eurų žalos

Praėjus daugiau nei mėnesiui po didžiausios šių metų audros, draudikai analizuoja, kodėl ši audra padarė tiek daug nuostolių gyventojams bei įmonėms. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, rugpjūčio mėnesio audros nuostoliai vienam namų ūkiui buvo keliskart didesni nei ankstesnių audrų. Bendrovės padengta žalos suma gyventojams ir verslo įmonėms jau beveik siekia 10 mln. eurų – tai iki šiol daugiausiai nuostolių padariusi gamtos stichija Lietuvoje.

„Lietuvos draudimo“ ekspertai išskiria du esminius rugpjūčio mėnesio periodus, kada šalį drebino audros − tai rugpjūčio 5-10 d. ir rugpjūčio 26-31 d. Vertinant šiuos du laikotarpius, dėl audrų metu patirtų nuostolių jau sulaukta žalų registracijų iš kiek daugiau nei 7 tūkst. klientų, rodo bendrovės duomenys.

Kodėl ši audra – išskirtinė

Kaip sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, būtent rugpjūčio 5–7 dienomis įvyko daugiausiai klientams nuostolių sukėlusi audra bendrovės istorijoje. „Tomis dienomis itin nukentėjo tiek privatus, tiek ir komercinis turtas, daugiausiai žalos pridarė net ne vėjas ar lietus, o būtent kruša.

Ši audra iš kitų gamtos stichijų išsiskyrė kompleksiškumu – vėjas gali nuplėšti dalį stogo ar išversti medį, kuris gali užkristi ant transporto priemonės ar pastatų, lietus gali užlieti patalpas ar rūsius. Tačiau vėjas ar lietus paprastai nesugadina viso sodyboje esančio turto. Šios audros metu didžiausius nuostolius sukėlė ne tik vėjas ar lietus, bet ir stambi kruša. Fiksavome ir tokių atvejų, kai sodybos savininkai pranešė apie sugadintus ar apgadintus 7–8 objektus, esančius namų ūkio teritorijoje, kas nebuvo būdinga audroms iki šiol“, – pasakoja A. Juodeikis.

Anot jo, padaryti nuostoliai buvo tokie dideli, nes vėjas, lietus ir kruša, veikdami kartu, stipriai gadino apdraustus objektus – kruša sukapojo stogus, vėjas juso plėšė, o lietus užliejo pastatuose buvusį turtą. Todėl ši audra pasižymėjo didele sugadinto turto įvairove – transporto priemonės, gyvenamieji ir pagalbiniai pastatai, šiltnamiai, kiti kiemo statiniai bei saulės elektrinių panelės.

„Žinoma, kad sugadinus visą stogą, o ne tik jo dalį – keitimo kaina kur kas išauga. Taip pat galima išskirti transporto žalas, kurių per šias rugpjūčio mėnesio audras buvo neįprastai daug. Dėl to taip pat kalta kruša, kuri sukapojo kelis šimtus komercinio ir privataus transporto priemonių“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Kurioms vietovėms stichija smogė stipriausiai

A. Juodeikis teigia, kad nuostoliai būtų kur kas didesni, jei audros būtų smogusios į pačius didžiausius Lietuvos miestus, kuriuose objektų koncentracija dar didesnė. „Šį kartą atmosferos frontas su vėju, lietumi ir kruša prasidėjo maždaug Marijampolėje, keliavo per vidurio Lietuvą į šiaurę, nukentėjo Elektrėnai, Ukmergė, Panevėžys, Biržai, Pasvalys ir audra toliau nukeliavo į Latviją“, – vardija draudikas. Anot jo, itin daug nuostolių fiksuota Joniškio, Panevėžio, Širvintų rajonuose. Klaipėdos miestas ir rajonas daugiau nukentėjo dėl liūčių.

Sukapoti fasadai, sugadinti buitiniai prietaisai

„Lietuvos draudimo“ ekspertas pastebi, jog nukentėjo neįprastai daug pastatų fasadų. „Kruša judėjo su vėju, todėl krito kampu ir sugadino išties daug fasadų, jie atrodė kaip apmėtyti akmenimis. Taip pat fiksavome itin daug sugadintų šiltnamių, transporto priemonių, stogo dangų.

Be to, virto ir medžiai, kurie taip pat gadino transporto priemones, pastatus, papildomus kiemo statinius. Netruko apsemtų rūsių, kiemų, pagalbinių patalpų. Dėl elektros įtampos svyravimų bei žaibų išlydžių buvo sugadinti buitiniai ir pastatus aptarnaujantys elektros prietaisai, įrenginiai. Žalų, kurios viršytų 10 tūkst. eurų buvo daugiau nei įprastai“, – sako A. Juodeikis.

Kaip sako draudimo ekspertas, jau iki šių metų būdavo vis fiksuojami nauji nuostolių rekordai dėl stichinių nelaimių. Vis dėlto, ši audra pranoko visus skaičiavimus. „Akivaizdu, kad nuspėti tokias nelaimes darosi vis sudėtingiau dėl klimato kaitos pasaulyje. Iki šiol krušos sukapotus automobilius matydavome atvežtus tik iš pietinių Europos valstybių, tačiau po šios audros galėjome visi įsitikinti, kad ir Lietuvoje tai įmanoma.

Atrodė, kad šiemet įprastų vasaros audrų pavyks išvengti, tačiau artėjant rudens sezonui gamta vis tiek smogė skaudų smūgį gyventojams ir verslų atstovams. Todėl verta prisiminti ir kasko draudimo apsaugą transporto priemonėms, ir būsto bei turto draudimą, nes stichinė nelaimė gali užgriūti bet kuriuo metu“, – sako draudimo ekspertas.

Pranešimą parengė UAB „Salve agency“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aptiko padirbą 20 eurų banknotą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugpjūčio 6 d. gauta specialisto išvada, kad liepos 24 d. iš parduotuvės H. Šojaus g., Šilutėje, išimta 20 eurų nominalo kupiūra yra padirbta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 6 d. vėlų vakarą Karklų g., Šilutėje, vyras, gim. 1992 m., sukėlė fizinį skausmą nepilnametei, gim. 2010 m., o rugpjūčio 1 d. vėlų vakarą  fizinį skausmą sukėlė moteriai, gim. 1990 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 8 d. vakare namuose Dariaus ir Girėno g.,

Orai: bus šilta ir palynos

orai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Rugpjūčio 10 d., pirmadienį, naktį ir pirmoje dienos pusėje be lietaus, antroje dienos pusėje vietomis Vakarų Lietuvoje numatomas trumpas lietus, kai kur perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, 4-9 m/s, dieną daugiausia pietų, vakare pajūryje pereinantis į vakarų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį 10-15, pajūryje – 16-18 laipsnių šilumos, dieną – 23-28 laipsniai šilumos. Rugpjūčio 11 d., antradienį. daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, pajūryje gūsiai

Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

šienpjovė

Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose (netoli Šilutės) nuaidėjo jau penktasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Dalyviai iš visos Lietuvos čia susitiko ne tik išsiaiškinti, kas greičiausiai ir meistriškiausiai valdo dalgį, bet ir drauge puoselėti gyvą šienavimo dalgiu tradiciją. Čempionato svarbiausius titulus šiemet pelnė Metų šienpjovys Liudas Tauginas ir Metų šienpjovė Seda Bukauskienė. Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal

Apendicitas nepasireiškia taip, kaip daugelis tikisi. Ar verta pasikliauti simptomų paieškomis internete?

Skaičiuojama, kad per gyvenimą su apendicitu susiduria maždaug vienas iš trylikos žmonių. Tačiau liga, kuri daugelį metų buvo laikoma kone neabejotinu bilietu į operacinę, šiandien vertinama kitaip. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo chirurgo Sergejaus Trusovo, kai kuriems pacientams operacijos šiandien pavyksta išvengti, tačiau tam būtina labai tiksliai įvertinti ligos eigą. „Per pastaruosius metus gerokai pasikeitė požiūris į apendicito diagnostiką ir gydymą. Šiandien gydytojai turi tikslesnius tyrimus ir daugiau galimybių kiekvienam pacientui parinkti tinkamiausią gydymą, todėl vienodo sprendimo

Taip pat skaitykite