Lietuvos banko pasiūlyta priemonė – laikinasis solidarumo įnašas – leis stiprinti šalies gynybos pajėgumą: artimiausiomis dienomis šalies bankai perves pirmąją šio mokesčio įmoką – daugiau nei 50 mln. Eur.

„Dėl išskirtinių aplinkybių netikėtai ir sparčiai išaugus dalies bankų pelnui, įvertinome šio sektoriaus padėtį, tvarumą, atsparumą iššūkiams ir prognozes. Pasiūlėme priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių. Matome, kad priemonės pasiteisina – bankai solidariai ir reikšmingai prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Taip pat reikšmingai išaugo terminuotųjų indėlių sumos, buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.

Laikinasis solidarumo įnašas pagal atskirą įstatymą skirtas šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Jo atsiradimą lėmė netipinės aplinkybės: Vyriausybės ir Europos Centrinio Banko (ECB) atsakas siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes, dėl kurio šalies bankuose reikšmingai išaugo perteklinis likvidumas, o vėliau – Rusijos karas prieš Ukrainą, sustiprinęs infliaciją ir ECB reakcija griežtinant pinigų politiką. Tokie išskirtiniai procesai lėmė netipinę situaciją bankų sektoriuje, dėl kurios bankai patiria nelauktą ir ypač reikšmingą pelno prieaugį.

Lietuvos banko skaičiavimais, netipinės aplinkybės gali lemti, kad bankų pelnas per 2023 m. gali išaugti iki 3 kartų, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, ir siekti apie 1 mlrd. Eur. Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sektorius uždirbo 258,4 mln. Eur pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu 2022 m. per tą patį laikotarpį.

Lietuvos banko inf.