Lietuvos bankas: per metus padirbtų eurų sumažėjo daugiau nei perpus  

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų.

„Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Sumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų – karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais“, – sako Ieva Vanskevičė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė. Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų „filmų pinigų“ (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas buvo įspėjęs Lietuvos gyventojus praėjusių metų pavasarį.

Padirbti eurų banknotai ir monetos Lietuvoje, vienetais.

Apie 1 000 vnt. banknotų buvo sulaikyti prieš išleidžiant į apyvartą. Šaltinis: Lietuvos bankas. Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų. 2 pav. Padirbtų eurų banknotų pasiskirstymas pagal nominalus Lietuvoje 2020 m. Šaltinis: Lietuvos bankas. „Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni. Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“ metodą“, – sako Ieva Vanskevičė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė.  Daugiau informacijos apie kiekvieno nominalo banknoto apsaugos priemones rasite čia.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. 2020 m. Lietuvos banke pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeista apie 44 tūkst. sugadintų ar susidėvėjusių banknotų ir monetų, kurių vertė apie 970 tūkst. Eur. Ekspertai pastebi, kad gyventojų pakeisti atnešti banknotai būna suplėšyti, dėl netinkamų laikymo sąlygų supeliję, sutrūniję, apdegę krosnyse ar gaisro metu, neretai žmonės paslėptus ir užmirštus pinigus randa grindyse, durų staktose, senuose balduose. Kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo sumos dydžio, stengiamasi atkurti kuo daugiau ekspertizei pateiktų pinigų ir kompensuoti jų vertę. Primename, kad Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus, smulkinami arba stambinami eurų banknotai, keičiamos monetos. Visos paslaugos nemokamos, daugiau informacijos apie tai čia.

Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų vertė 2020 m. gruodžio 31 d. buvo beveik 5,9 mlrd. Eur.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite