Lietuvos bankas išleidžia monetas pagalbos tarnyboms ir šalies energetinei nepriklausomybei

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą „112“, skirtą greitosios medicinos pagalbos, policijos ir ugniagesių tarnyboms pagerbti, bei proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Jos paskelbtos oficialiomis mokėjimo priemonėmis.

20 eurų nominalo sidabrinė moneta „112“ į apyvartą bus išleista 2026 m. vasario 19 d., o išankstinis pardavimas prasidės vasario 11 d. Jos tiražas – 2 500 vnt. Moneta yra netradicinės formos – lygiašonė trapecija su skirtingai užapvalintais kampais.

Monetos reverse įamžintas tarnybų ženklas – įspėjamoji šviesos signalizacija. Ji perteikia gebėjimą greitai ir saugiai pasiekti žmogų, kuriam reikia pagalbos.

Monetos aversas simboliškai sujungia žmonių gerovei dirbančias tarnybas – greitąją medicinos pagalbą, ugniagesius gelbėtojus ir policiją.

Monetos autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

Proginė 2 eurų moneta, skirta Lietuvos energetinei nepriklausomybei, į apyvartą bus išleista 2026 m. kovo 18 d. Išankstinis pardavimas prasidės kovo 10 d.

Jos bendras tiražas – 0,5 mln. vnt.: 5 tūkst. BU (Brilliant Uncirculated) kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje ir 495 tūkst. UNC (Uncirculated) kokybės monetų ritinėliuose.

Monetos nacionalinės pusės centre pavaizduota laisvės paukštė – energijos simbolis – dinamiškai ir veržliai kylanti į viršų. Žaibo motyvai simbolizuoja energiją ir veržlumą, sparnai atspindi energijos šaltinių ir naujų išorinių jungčių sąveikos darną.

Monetos nacionalinės pusės dailininkas – Tomas Dragūnas, bendrosios pusės dailininkas – Luc Luycx.

Abi monetas nukaldino UAB „Lietuvos monetų kalykla“.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite