Lietuvoje minima Saugaus eismo diena

Balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena Lietuvoje. Septynioliktus metus iš eilės minima Saugaus eismo diena siekiama dar kartą atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį į saugų eismą kelyje bei priminti, kad Kelių eismo taisyklių turime laikytis kasdien. Šią dieną akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kviečia Lietuvos gyventojus prisiminti apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje, ar rūpinamės savo ir kitų saugumu dalyvaudami eisme.

„Eismo saugumo užtikrinimas valstybinės reikšmės keliuose – vienas svarbiausių Kelių direkcijos veiklos prioritetų. Nepaisant to, kad matomos pozityvesnės tendencijos ir žuvusiųjų skaičius eismo įvykiuose reikšmingai mažėja, tačiau teigiamiems rezultatams išlaikyti ateityje būtinos bendros visų eismo dalyvių ir institucijų pastangos“,– sako Kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasiekta pažanga eismo saugos srityje

Saugaus eismo diena į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą įrašyta 2006 m. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 120 žmonių, t. y. 84 proc. mažiau nei 2006 m., kai šalies keliuose žuvo 759 žmonės.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos keliuose žuvo 120 eismo dalyvių. t. y. 27 eismo dalyviais mažiau nei 2021 m. (147). Nors statistika rodo, kad eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius mažėja, tačiau ir vieno (kiekvieno) žmogaus netektis yra skaudi.

Lietuva per pastaruosius trejus metus eismo saugumo srityje pasiekė didžiausią progresą Europos Sąjungoje – palyginus su 2019 m., 2022-aisiais žuvusiųjų šalies keliuose skaičius sumažėjo 35 proc. bei pirmą kartą šalies istorijoje Lietuva pagal eismo saugumo rodiklį – žuvusiųjų keliuose skaičių per metus, tenkantį 1 milijonui gyventojų – pakilo aukščiau Europos Sąjungos vidurkio – Lietuvoje šis rodiklis – 43, Europos Sąjungoje – 46, tokius duomenis paskelbė Europos Komisija, įvertinusi žūčių keliuose 2022 m. duomenis.

Lietuva jau du dešimtmečius iš eilės perpus sumažino žuvusiųjų keliuose skaičių – 2001-2011 m. ir 2011-2021 m. Už šių laikotarpių laimėjimus 2011 m. ir 2022 m. Lietuva įvertinta svarbiausiu Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimu „PIN Award“ už dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą.

Priminimai dalyvaujantiems eisme

Kelių direkcija primena visuomenei, kad siekiant bendro tikslo – eismo saugumo šalies keliuose, reikalingos visų eismo dalyvių bendros pastangos. Kelių eismo taisyklių laikymasis, pagarba kitų eismo dalyvių atžvilgiu, dėmesingumas ir sąmoningumas – svarbiausia saugaus dalyvavimo eisme sąlyga.

Prasidėjus pavasariui, keliuose galima pastebėti daugiau dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų. Pastarųjų transporto priemonių vairuotojai turi pasirūpinti, kad jų transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, t. y. priekyje būtų baltos, o gale raudonos šviesos žibintas, atšvaitai ant dviračio ratų stipinų, o šių transporto priemonių vairuotojai vilkėtų ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Pavasarį į gatves išrieda ir motociklininkai. Važiuodamas motociklu, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones), taip pat svarbi tinkama apranga (ji turi būti ryški, kad motociklininkas būtų matomas iš tolo). Svarbu įvertinti orų ir eismo sąlygas, nes važiuojant rytais asfaltas vis dar šaltas, todėl padangų sukibimas su kelio danga nėra geras, vadinasi reikia išlaikyti didesnį atstumą iki kitų transporto priemonių ir laikytis ramaus važiavimo stiliaus.

Atidūs privalo būti ir automobilių vairuotojai. Pagrindinis priminimas vairuotojams – saugaus važiavimo greičio pasirinkimas. Prieš sėdant prie automobilio vairo, visada reikia įvertinti orų sąlygas, kelio dangos būklę, savo savijautą ir pasirinkti saugų greitį, kuris dažnai turėtų būti mažesnis už maksimalų leistiną greitį. Viena svarbiausių taisyklių važiuojantiems automobiliu – saugos diržų segėjimas. Ir visai nesvarbu, esate keleiviai ar vairuotojai, sėdite priekyje ar ant galinės automobilio sėdynės, važiuojate šimtą kilometrų ar tik kelis, privalote užsisegti saugos diržus. Tai būtina padaryti dėl savo pačių saugumo.

Kaip rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys, praėjusiais metais šalies keliuose žuvo 31 pėsčiasis, pėstieji sudarė antrą pagal dydį žuvusiųjų žmonių skaičių eismo dalyvių kategoriją. Pėstieji taip pat turėtų pasirūpinti savo saugumu – į važiuojamąją kelio dalį įžengti tik tam skirtose vietose ir tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Einant per pėsčiųjų perėją, patariama vengti bet kokių pašalinių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu, taip pat svarbu pasirūpinti, jog prie drabužių matomoje vietoje būtų pritvirtintas atšvaitas, kurio prireiks sutemus.

Kasmet Kelių direkcija su partneriais skiria dėmesio su saugiu eismu susijusioms dienoms paminėti. Šiais metais, minint Saugaus eismo dieną, Kelių direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ įgyvendina komunikacijos kampaniją „Eisme dalyvauk atsakingai – gyvenk ilgai ir laimingai!“, viešinant informaciją saugaus eismo temomis. Šių metų kampanijos šūkis dar kartą primena eismo dalyviams, jog atsakingas elgesys kelyje – naudingas ir duodantis teigiamų rezultatų.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite