Lietuvoje baudos už greičio viršijimą vienos mažiausių Europoje

baudos Nemaža dalis Lietuvos vairuotojų nevengia spustelėti akseleratoriaus pedalą, o tai neišvengiamai anksčiau ar vėliau tampa eismo įvykių priežastimi. Viršydamas leistiną greitį, vairuotojas turi mažiau laiko reaguoti į nenumatytas situacijas kelyje ir gali nesugebėti suvaldyti automobilio. Įvairūs tyrimai rodo, jog viršijant greitį mieste vos 1 km/val. avarijų tikimybė išauga iki 4 proc.

Vairavimo kultūra ir baudos už greičio viršijimą Europos šalyse smarkiai skiriasi. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą 23-iose šalyse, siekdama išsiaiškinti, kaip baudų dydis koreliuoja su apgadinimų statistika.

Ar tikrai didesnės baudos atgraso vairuotojus nuo greičio viršijimo?

Daug apgadintų automobilių – mažų baudų pasekmė?

Lietuva patenka į sąrašą Europos šalių, kuriose baudos už greičio viršijimą gana mažos. Pavyzdžiui, šalyje viršijus greitį iki 15 km/val. skiriama 30 eurų bauda. Turint omenyje, jog vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje – 1343 eurai, baudos dydis siekia vos 2,2 proc. atlyginimo.

Pagal šį rodiklį iš 23 tyrime dalyvavusių Europos šalių Lietuva rikiuojasi 21-oje vietoje – lenkdama tik Lenkiją ir Ukrainą.

Mažos baudos Lietuvoje tiesiogiai atsispindi ir apgadintų automobilių statistikoje. Pasak „Rinkos skaidrumo indekso“, daugiau nei pusė transporto priemonių (51,3 proc.) šalyje buvo apgadintos.

„Baudos už greičio viršijimą iki 15 km/val. Europoje skiriasi kartais: nuo 10 eurų iki daugiau nei 200 eurų. Nors šalyse, kuriose baudos didesnės, automobiliai paprastai apgadinami rečiau, nereikėtų pamiršti ir vairavimo kultūros. Tolerancijos lygis kelių eismo taisyklių pažeidėjams skirtinguose Europos regionuose smarkiai skiriasi“, – aiškina „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Skandinavijos šalyse baudos griežčiausios

Iš visų tyrime dalyvavusių šalių Skandinavijos šalys, Švedija, Danija ir Suomija, o taip pat Slovėnija ir Belgija pasižymi gana didelėmis baudomis, lyginant su vidutiniu šalies atlyginimu. Vis dėlto šios šalys išsiskiria ir mažiausiu apgadintų automobilių skaičiumi Europoje.

Viršijus greitį iki 15 km/val. Danijoje vairuotojui tektų sumokėti 3000 kronų (402 eurus), o tai net dešimtadalis šalies vidutinio mėnesio atlyginimo. Visgi vairuotojai šioje šalyje niekur neskuba, tad ir apgadintų tik kiek daugiau nei penktadalis automobilių – vienas geriausių rezultatų visame tyrime.

Tuo tarpu baudos už greičio viršijimą Rytų ir Vidurio Europos šalyse gana nedidelės, užtat gausu apgadintų automobilių. Latvijoje bauda už greičio viršijimą iki 15 km/val. siekia 40 eurų, Čekijoje – 40 eurų, Lenkijoje – 100 zlotų (24 eurus), Slovakijoje – 39 eurus. Įvertinus vidutinį atlyginimą šiose šalyse, už šį nusižengimą vairuotojai sumoka vos 1,6–3,3 proc. nuo savo mėnesinių pajamų. Visose šiose šalyse daugiau nei pusė automobilių buvo apgadinta, o daugiausia transporto priemonių su žalų įrašais dalis fiksuota Lenkijoje – 62,1 proc.

Visgi, tokia statistika fiksuojama ne visur, mat kai kuriose šalyse pastebima ne tik sąlyginai maža apgadintų automobilių dalis, tačiau ir nedidelės baudos.

„Mažos baudos nebūtinai reiškia, kad šalyje bus daugybė greitį viršijančių vairuotojų ir aukštas avaringumas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Ispanijoje baudos sąlyginai nedidelės, tačiau apgadintų automobilių dalis irgi menka. Tai byloja ir apie tam tikrą visuomenės brandą, kai patys vairuotojai supranta greičio viršijimo pasekmes“, – sako M. Buzelis.

Už greičio viršijimą – šimtus tūkstančių eurų siekiančios baudos

Kai kurios šalys neturi fiksuoto dydžio baudų, tad jos skiriamos priklausomai nuo pažeidėjo pajamų. Kuo daugiau greitį viršijęs vairuotojas uždirba, tuo plačiau jam tenka atverti piniginę. Tokia sistema taikoma Suomijoje ir Šveicarijoje, kur milžiniškos baudos galima sulaukti ne tik viršijus greitį, bet ir įvykdžius kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Štai prieš porą metų Suomijoje vienam milijonieriui viršijus greitį 30 km/val., jam paskirta 121 tūkst. eurų bauda.

M. Buzelio teigimu, greitį viršijantys vairuotojai turėtų suprasti, kad jie rizikuoja ne tik sulaukti baudos, bet ir sukelti skaudžių pasekmių turėsiantį eismo įvykį. Automobilių rinkos ekspertas ragina būti atsakingiems ir be reikalo nerizikuoti nei savo, nei kitų saugumu ir gyvybe.

„carVertical“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Širdies nepakankamumo kontrolė: šeimos gydytojai gali dažniau skirti svarbų tyrimą

Minint Europos širdies nepakankamumo dieną, Valstybinė ligonių kasa (VLK) atkreipia dėmesį į šia lėtine liga sergančių pacientų priežiūrą šalyje ir stiprėjantį šeimos gydytojo vaidmenį. Specialistai primena, kad nuo šių metų išplėstos galimybės šeimos gydytojams dažniau skirti natriuretinio peptido tyrimą, kuris padeda ne tik diagnozuoti širdies nepakankamumą, bet ir vertinti ligos eigą.  Lietuvoje serga apie 170 tūkstančių gyventojų Širdies nepakankamumas – viena dažniausių hospitalizavimo priežasčių vyresniame amžiuje, o šia liga Lietuvoje serga 170 tūkstančių gyventojų. Dėl visuomenės senėjimo sergančiųjų skaičius kasmet

Ugniagesiai gelbėjo žmones, policija gaudė vagis

vagystės gaisrai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paviešino šių metų keturių mėnesių darbo rezultatus. Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Iškirto mišką ir pavogė medžius Kovo-balandžio mėn. iš miško Juškaičių k., Gardamo sen., buvo nukirsti ir pavogti medžiai. Nustatinėjama, kiek medžių iškirto ir pavogė, tikslinamas nuostolis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 5-os vėlų vakarą Šilutėje tikrinant 24-erių metų vyrą rastas draudžiamas ginklas-kastetas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 25-os pavakare Šilutėje nežinomas asmuo iš prekybos centro pagrobė vieną degtinės butelį. Nuostolis 15,99 euro.

55 metai Šilutės ligoninėje – nuo pat paskyrimo į operacinę

Zelma Lakštinienė

Gegužės pradžioje gražiausi padėkos žodžiai už nepriekaištingą ilgametį darbą, pareigingumą, kolegiškumą skambėjo operacinės vyresniajai slaugytojai Zelmai Lakštinienei. Šilutės ligoninėje beveik 55 metus išdirbusi medikė atsisveikina su profesine veikla ir pradeda naują gyvenimo etapą. Zelma prisimena, kad per šiuos darbo metus keitėsi ne tik operacijų pobūdis, bet ir darbo sąlygos, tobulėjo medicininė įranga, todėl nuolat teko mokytis ir prisitaikyti prie naujovių. Tačiau, pasak jos, nepakito tai, kas svarbiausia – komandinio darbo reikšmė ir tarpusavio supratimas operacinėje. „Operacinės slaugytojų darbas pacientams dažnai

Ovidijus Normantas išrinktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos nariu

bibliotekininkai

Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė žinią, kad Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas išrinktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos nariu. Lietuvos bibliotekininkų draugijos visuotinis narių susirinkimas balandžio 27 d.- gegužės 4 d. vyko „iBalsas“ platformoje. Iš 1518 teisę balsuoti turinčių narių tai padarė 852 nariai, t.y. 56,13 proc. visų tokią teisę turinčių narių. Visuotinio narių susirinkimo metu buvo renkami 9 LBD tarybos nariai,  revizorius ir balsuota už LBD stojamojo ir nario mokesčio mokėjimo tvarką. Išrinkta 2026-2029 m. kadencijos

Taip pat skaitykite