Lietuvininkų kulinarinės paslaptys įamžintos knygoje

Kovo 19 d. įvyko vietos veiklos grupės (VVG) „Pagėgių kraštas“ konferencija „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“. Renginio metu pristatyta receptų knyga „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pagrindinė knygos sudarytoja – Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aksavera Mikšienė.

Konferencijos „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“ dalyviams padovanota po kulinarinio paveldo leidinį.

Degustavo lietuvininkų valgius
Konferencija vyko Vilkyškių bendruomenės salėje. Dalyviai aptarė „Leader“ metodo reikšmę Pagėgių kraštui, padėkojo šio laikotarpio projektų vykdytojams. Konferencijoje dalyvavo svečių iš Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų, Pakruojo, Tauragės, Šilutės VVG atstovai.
Aktyviausia 2007–2013 m. projektų vykdytoja pripažinta Pagėgių savivaldybės administracija. Antras pagal aktyvumą – Pagėgių savivaldybės kultūros centras. 2007–2013 m. laikotarpiu kultūros centro darbuotojai įgyvendino penkis projektus, kurie susidėjo iš daugybės įvairiausių renginių. Tai kelerius metus iš eilės įgyvendintas projektas „Tradicijų pynė pagal Vydūną“, „Senųjų tradicijų atgaivinimas organizuojant mugę Rukuose“, „Piliakalnių legendos atgyja“, „Kai praeitį susigrąžinam“. Taip pat deramai prisidėta prie Pagėgių bendruomenės įgyvendinto projekto „Dvarų atodangos“.
LR žemės ūkio ministerijos padėkos raštais buvo pagerbtos Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė. Tokią pat padėką gavo Mociškių kaimo bendruomenės pirmininkas Darius Tamulis. Pertraukos metu konferencijos dalyviai degustavo lietuvininkų valgius.

Knygoje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“ publikuojami A. Mikšienės surinkti receptai.

96 receptai
Šių patiekalų receptai įamžinti VVG „Pagėgių kraštas“ lėšomis finansuotame leidinyje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pristatydama naująją knygą ir prisimindama kulinarinio paveldo išsaugojimo istorijos pradžią, A. Mikšienė priminė, kad viskas prasidėjo nuo moliūgų sirupo recepto, kurį jai atskleidė Hildegard Spalvienė. Vėliau iš šios moters etninės kultūros specialistė sužinojo dar apie 50 įvairiausių kulinarinio paveldo patiekalų receptų. Taip ir kilo idėja juos įamžinti.
A. Mikšienė pradėjo domėtis Pagėgių krašte gyvenusių lietuvininkų mitybos ypatumais. Ji vyko pas šeimininkes, kurios receptus sužinojo iš savo giminaičių, kulinarines žinias perduodavusių iš kartos į kartą. Autentiški receptai pateikti naujajame leidinyje ir įrašyti diktofonu.
Knygoje apie Pagėgių krašto lietuvininkų valgius pateikti 96 receptai, kuriais pasidalijo H. Spalvienė, Ona Paldavičienė, Edita Svarienė, Irmgard Gerulytė, Zita Bergner.
Leidinyje prie aprašytų patiekalų pateiktos ir kai kurių valgių nuotraukos.
Išleis dar vieną
Pristatymo metu A. Mikšienė dėkojo pagėgiškėms, kurios prisidėjo įamžinant senuosius lietuvininkų valgius ir juos pagaminusios nufotografavo. Ji dėkojo Ilonai Meirei, Ritai Vidraitei, Svetlanai Jašinskienei, Vitalijai Golovko.
„Receptus renku jau daugelį metų. Pamenu, dar net Pagėgių kultūros centre nedirbau, bet sutikusi senyvo amžiaus šio krašto gyventoją būtinai paklausdavau ją apie kulinarinį paveldą. Pas receptų pateikėjus tekdavo dažnai apsilankyti, mat ir po pokalbio jie prisimindavo vis kažką naujo. Džiugu, kad pateikusieji gaminių receptų yra šio krašto senbuviai, tad perduodamos žinios yra autentiškos“, – sakė A. Mikšienė.
Jos veikla saugant kulinarinį paveldą nenutrūks, nes kitam jos projektui Kultūros ministerija jau skyrė 4,5 tūkst. Eur finansavimą. Šios lėšos bus panaudotos dar vienai panašiai knygai išleisti, mat pirmajame leidinyje nesutilpo visi A. Mikšienės surinkti autentiškų šio krašto patiekalų receptai.
Planuojama kartu su antru kulinarinio paveldo leidiniu įrašyti ir kompaktinę plokštelę, kurioje bus receptų pateikėjų pasakojimai. Šis originalus sprendimas turėtų būti ir patogus, mat knygoje aprašytus patiekalus bus galima gaminti klausantis įrašo iš kompaktinės plokštelės.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite