Lietuvininkų kulinarinės paslaptys įamžintos knygoje

Kovo 19 d. įvyko vietos veiklos grupės (VVG) „Pagėgių kraštas“ konferencija „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“. Renginio metu pristatyta receptų knyga „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pagrindinė knygos sudarytoja – Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aksavera Mikšienė.

Konferencijos „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“ dalyviams padovanota po kulinarinio paveldo leidinį.

Degustavo lietuvininkų valgius
Konferencija vyko Vilkyškių bendruomenės salėje. Dalyviai aptarė „Leader“ metodo reikšmę Pagėgių kraštui, padėkojo šio laikotarpio projektų vykdytojams. Konferencijoje dalyvavo svečių iš Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų, Pakruojo, Tauragės, Šilutės VVG atstovai.
Aktyviausia 2007–2013 m. projektų vykdytoja pripažinta Pagėgių savivaldybės administracija. Antras pagal aktyvumą – Pagėgių savivaldybės kultūros centras. 2007–2013 m. laikotarpiu kultūros centro darbuotojai įgyvendino penkis projektus, kurie susidėjo iš daugybės įvairiausių renginių. Tai kelerius metus iš eilės įgyvendintas projektas „Tradicijų pynė pagal Vydūną“, „Senųjų tradicijų atgaivinimas organizuojant mugę Rukuose“, „Piliakalnių legendos atgyja“, „Kai praeitį susigrąžinam“. Taip pat deramai prisidėta prie Pagėgių bendruomenės įgyvendinto projekto „Dvarų atodangos“.
LR žemės ūkio ministerijos padėkos raštais buvo pagerbtos Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė. Tokią pat padėką gavo Mociškių kaimo bendruomenės pirmininkas Darius Tamulis. Pertraukos metu konferencijos dalyviai degustavo lietuvininkų valgius.

Knygoje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“ publikuojami A. Mikšienės surinkti receptai.

96 receptai
Šių patiekalų receptai įamžinti VVG „Pagėgių kraštas“ lėšomis finansuotame leidinyje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pristatydama naująją knygą ir prisimindama kulinarinio paveldo išsaugojimo istorijos pradžią, A. Mikšienė priminė, kad viskas prasidėjo nuo moliūgų sirupo recepto, kurį jai atskleidė Hildegard Spalvienė. Vėliau iš šios moters etninės kultūros specialistė sužinojo dar apie 50 įvairiausių kulinarinio paveldo patiekalų receptų. Taip ir kilo idėja juos įamžinti.
A. Mikšienė pradėjo domėtis Pagėgių krašte gyvenusių lietuvininkų mitybos ypatumais. Ji vyko pas šeimininkes, kurios receptus sužinojo iš savo giminaičių, kulinarines žinias perduodavusių iš kartos į kartą. Autentiški receptai pateikti naujajame leidinyje ir įrašyti diktofonu.
Knygoje apie Pagėgių krašto lietuvininkų valgius pateikti 96 receptai, kuriais pasidalijo H. Spalvienė, Ona Paldavičienė, Edita Svarienė, Irmgard Gerulytė, Zita Bergner.
Leidinyje prie aprašytų patiekalų pateiktos ir kai kurių valgių nuotraukos.
Išleis dar vieną
Pristatymo metu A. Mikšienė dėkojo pagėgiškėms, kurios prisidėjo įamžinant senuosius lietuvininkų valgius ir juos pagaminusios nufotografavo. Ji dėkojo Ilonai Meirei, Ritai Vidraitei, Svetlanai Jašinskienei, Vitalijai Golovko.
„Receptus renku jau daugelį metų. Pamenu, dar net Pagėgių kultūros centre nedirbau, bet sutikusi senyvo amžiaus šio krašto gyventoją būtinai paklausdavau ją apie kulinarinį paveldą. Pas receptų pateikėjus tekdavo dažnai apsilankyti, mat ir po pokalbio jie prisimindavo vis kažką naujo. Džiugu, kad pateikusieji gaminių receptų yra šio krašto senbuviai, tad perduodamos žinios yra autentiškos“, – sakė A. Mikšienė.
Jos veikla saugant kulinarinį paveldą nenutrūks, nes kitam jos projektui Kultūros ministerija jau skyrė 4,5 tūkst. Eur finansavimą. Šios lėšos bus panaudotos dar vienai panašiai knygai išleisti, mat pirmajame leidinyje nesutilpo visi A. Mikšienės surinkti autentiškų šio krašto patiekalų receptai.
Planuojama kartu su antru kulinarinio paveldo leidiniu įrašyti ir kompaktinę plokštelę, kurioje bus receptų pateikėjų pasakojimai. Šis originalus sprendimas turėtų būti ir patogus, mat knygoje aprašytus patiekalus bus galima gaminti klausantis įrašo iš kompaktinės plokštelės.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite