Darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų sveikatai, tačiau pastarieji itin vangiai rūpinasi profilaktinėmis patikromis ir ligų prevencija. „Gjensidige” duomenys rodo, kad šiemet pusė darbdavių, apdraudusių savo darbuotojus sveikatos draudimu, į krepšelį įtraukė profilaktikos paslaugas, tačiau tik penktadalis darbuotojų jomis pasinaudojo.

„Visuomenėje vis dar vyrauja tendencija, kad Lietuvos gyventojai pagalbos ieško tiktai susirgę ir tik maža dalis visuomenės narių jau yra įgudusi sekti, prižiūrėti ir domėtis savo sveikata. Tai reiškia, kad į medikus, neturėdami jokių nusiskundimų, žmonės kreipiasi dar pakankamai retai. Visgi nereikėtų pamiršti, kad svarbu stengtis užbėgti ligoms už akių ir įvairius susirgimus aptikti ankstyvoje stadijoje arba nustatyti dar neprogresavusius sveikatos pakitimus. Profilaktiniai patikrinimai padeda nustatyti ne tik onkologines ligas, bet ir įvairius kraujo, širdies-kraujagyslių susirgimus cukrinį diabetą bei kitus sudėtingus atvejus“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Į ligų profilaktiką negalima numoti ranka

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad sveikatos draudimo profilaktinėmis paslaugomis pasinaudojo tik penktadalis apdraustųjų, t.y. kiek mažiau nei pandemijos laikotarpiu, vis dėlto  bemaž dvigubai daugiau nei pernai ar užpernai.

Pasak A. Taraitienės, skirtingų amžiaus grupių žmonėms rekomenduojami skirtingi profilaktiniai tyrimai, tačiau kartą per metus medikai visiems pataria atlikti kraujo bei šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą bei vidaus organų echoskopiją. Ne rečiau reiktų apsilankyti ir pas odontologą, o turintiems lėtinių ligų – pas tos srities specialistus.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad profilaktiškai sveikatą žmonės tikrinasi ne tik jų pačių iniciatyva. Jos teigimu, tai periodiškai atlikti privalo kenksmingose ir pavojingose sąlygose, įvairiose paslaugų teikimo srityse dirbantys asmenys, taip pat būsimi vairuotojai ir stažą turintys vairuotojai.

„Žmonės turėtų aktyviai dalyvauti ir valstybės finansuojamose profilaktikos programose. Lietuvoje jų yra penkios: gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, krūties vėžio prevencinė programa, prostatos vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Norintieji pagal jas pasitikrinti, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą”, – pabrėžia A. Taraitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad visuomeninės organizacijos skirtingais metų laikais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykdo šviečiamąsias sveikatos patikros akcijas. Lapkritis – tai kovos su prostatos vėžiu mėnuo, kuomet ypatingas dėmesys yra skiriamas šios ligos prevencijai.

Paveldimumo ir nutukimo faktoriai – svarbiausi

Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytojo urologo Gedimino Platkevičiaus, kiekvienais metais mūsų šalyse nustatoma apie 2000 naujų prostatos vėžio atvejų ir tai, deja, yra dažniausia onkologinė vyrų liga Lietuvoje.

„Prostatos vėžio rizika didėja kartu su amžiumi. Ji reikšmingai išauga daugiau nei 50 metų sulaukusiems vyrams, o daugiausia atvejų nustatoma tiems, kurių amžius viršija 65 metus. Būtina žinoti, kad vyrai, kurių pirmos eilės giminaičiai – tėvas ar brolis – sirgo prostatos vėžiu, turi didesnę riziką šia liga susirgti ankstyvame amžiuje“, – sako gydytojas urologas.

Pasak G. Platkevičiaus, svarbus ir genetinis faktorius. „Jei šeimoje buvo nustatyti krūties vėžio atvejai, rizika taip pat gali būti didesnė. Ypač, jei buvo rastos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos. Galiausiai, nutukę vyrai turi didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu, be to, jie dažniau serga agresyvios formos prostatos vėžiu“, – kalba medikas.

Jis atkreipia dėmesį, kad ši liga ankstyvose jos stadijose dažniausiai yra besimptomė ir nustatoma profilaktinio patikrinimo metu. Tuo tarpu pažengęs prostatos vėžys, pasak G. Platkevičiaus, gali sukelti šiuos simptomus: įvairius šlapinimosi sutrikimus, silpną šlapimo srovę, kraują šlapime ar spermoje, įvairių kūno vietų skausmus, svorio kritimą bei erekcijos sutrikimus.

„Genetiškai nulemto prostatos vėžio išsivystymo vyresniame amžiuje atvejų sustabdyti, deja, negalime, tačiau reikia paminėti galimus mitybos ir gyvenimo elgsenos pokyčius, kurie galėtų padidinti ligos riziką. Iki šiol nėra aiškių įrodymų, kad mityba gali sumažinti prostatos vėžio riziką. Taip pat nėra įrodyta, kad kuris nors konkretus maisto papildas gali sumažinti prostatos vėžio riziką. Nustatyta, kad nutukimas didina prostatos vėžio susirgimo riziką. Taigi, vyrai turėtų būti fiziškai aktyvūs ir palaikyti normalią kūno masę. Matome, kad gyvenimo būdo ir mitybos pasirinkimų, kurie sumažintų riziką susirgti prostatos vėžiu, deja, nėra tiek daug“, – pabrėžia gydytojas urologas.

Ankstyvose stadijose nustatyta liga – išgydoma

G. Platkevičiaus teigimu, liga ankstyvose stadijose gali būti visiškai pagydoma. „Jei ji diagnozuojama vėlesnėse stadijose, tuomet liga gali lemti dažnus vizitus į gydymo įstaigas, bloginti paciento gyvenimo kokybę ir net baigtis paciento mirtimi. Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kur valstybiniu mastu yra vykdoma ankstyvoji patikra dėl prostatos vėžio 50-69 metų amžiaus vyrams. Tie vyrai, kurių pirmos eilės giminaitis sirgo, vėžiu, įtraukiami nuo 45 metų“, – pasakoja medikas.

Pasak gydytojo, pagrindinis tyrimas, kuris naudojamas ankstyvosios diagnostikos programoje, yra PSA kraujo tyrimas. „Prostatos vėžio atveju, dažniausiai nustatomas PSA baltymo padidėjimas kraujo serume, tačiau ne tik prostatos vėžys sukelia šį padidėjimą, todėl dažnai šis tyrimas būna klaidingai teigiamas. Taip pat yra nustatomi atvejai, kai pacientui jau stebimos metastazės įvairiose kūno vietose, o PSA tyrimo koncentracija – nepadidėjusi. Taigi, svarbu gydytojo urologo kompleksinis paciento vertinimas, kai įvertinama paciento šeiminė anamnezė, simptomai, klinikiniai apžiūros duomenys. Esant reikalui, atliekamas prostatos magnetinio rezonanso tyrimas ir prostatos biopsija. Diagnozė patvirtinama gydytojo patologo, mikroskopiškai ištyrus prostatos biopsijos mėginius“, – pasakoja gydytojas urologas.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad visi vyrai turėtų dalyvauti ankstyvojoje prostatos vėžio diagnostikos programoje, tačiau ne visais atvejais, kai nustatomas prostatos vėžys, PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas būna padidėjęs. „Pacientai, kurie pajaučia bet kokius šlapinimosi, erekcijos sutrikimus, skausmus dubenyje, pastebi kraują šlapime ar spermoje turėtų būti apžiūrimi urologo. Taip pat vyrai, kurie turėjo pirmos eilės giminaitį, sirgusį prostatos vėžiu, turėtų būti bent kartą apžiūrėti urologo pasiekus 45-50 metų ribą“, – pabrėžia G. Platkevičius.

Jo teigimu, pagrindinės temos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį lapkričio mėnesį, yra prostatos ir sėklidžių vėžys, vyrų psichinė sveikata ir savižudybių prevencija. „Rūpinkitės savo sveikata, įvertinkite galimus pirmuosius ligų simptomus, dalyvaukite ankstyvosios diagnostikos programose ir, esant poreikiui, apsilankykite pas gydytoją urologą. Vyrų sveikatos mėnuo atkreipia dėmesį į vyrų gyvenimo kokybės išlaikymą ir jų mirčių išvengimą, kai ligos nustatomos ir gydomos laiku“, – pabrėžia gydytojas.

ELTA