Lietuviai maisto produktams vidutiniškai išleidžia daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų

Sveikindami Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio siūlymą, kad siekiant sumažinti ar stabilizuoti kainas, galėtų būti išbandytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas tam tikriems būtiniausiems maisto produktams, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis primena, kad analogišką pasiūlymą įregistravo šių metų vasarį, kai susitikimuose su perdirbėjų ir prekybininkų atstovais išgirdo įsipareigojimą mažinti kainas, jeigu tokia lengvata įsigalios.

Parlamentarų skaičiavimais, įvedus 9 proc. lengvatinį PVM tarifą maisto produktų kainos galėtų kristi iki 10 proc.

„Siekiant kuo labiau užtikrinti, kad maisto produktų kainos tikrai sumažėtų, kartu siūlėme Vyriausybei su Lietuvos verslo asociacijomis, prekybininkais pasirašyti Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą. Pasirašę šį memorandumą, prekybininkai turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad kainos tikrai sumažės ir be objektyvių, su infliacija susijusių, veiksnių nedidės. Taip pat memorandume numatyta, kad už jo nesilaikymą bus inicijuojamas PVM lengvatos maisto produktams panaikinimas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šalies gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje.

Parlamentarai rekomenduoja pasižvalgyti į kaimynines valstybes. Pavyzdžiui, į Latvijos pasirinktą kelią – sumažinti mokesčius vienam maisto produktų segmentui ir, įvertinus rezultatus, taikyti arba netaikyti lengvatas kitiems segmentams ar visam maistui. Tačiau aišku viena, kad kylant būtiniausių prekių, o ypač – maisto prekių kainoms, reikia imtis veiksmų. Atsakomybė priimti ryžtingus sprendimus pirmiausia tenka valdančiajai daugumai, juo labiau kad opozicijos atstovai jau pateikė racionalių pasiūlymų.

„Kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą. Per pastaruosius 5 metus kainos šalies vartotojams padidėjo 5,9 proc. Daugiausia šį padidėjimą lėmė brangę maisto produktai ir paslaugos. Jie per šį laikotarpį pabrango atitinkamai 12,2 ir 18,1 proc. Tikimės, kad Seimo Pirmininkas, įkvėptas mūsų siūlymų, sugebės pasiekti proveržį šioje srityje ir beliks pasidžiaugti, kad valdžia susivienijo žmonių labui“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.

Lengvatiniai PVM tarifai maisto produktams taikomi ir kitose ES šalyse. Lenkijoje – 5 proc., Liuksemburge – 3 proc., Latvijoje 5 proc. mokestis taikomas daržovėms ir vaisiams.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Praneša policija, įspėja ugniagesiai gelbėtojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kaip saugotis, kad nekiltų gaisras automobilyje. Lapkričio 3 d. iš sklypo Saugų k. buvo pavogtas robotas, pjaunantis žolę, kuris priklauso vyrui, gim. 1946 m. Nuostolis 999 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 11 d. į Šilutės r. PK kreipėsi moteris, gim. 1966 m., gyv. Šilutėje, kad spalio 30 d. popietę internetinėje svetainėje nusipirko paltą, už kurį pervedė pinigus. Tačiau negavo nei prekės, nei atgavo sumokėtų pinigų. Nuostolis

Tarptautinis pripažinimas: Šilutės rajonas tapo Baltijos jūros regiono kultūros perlu

Šilutės rajonui suteiktas Baltijos jūros regiono kultūros perlo 2027 titulas. Tarptautinė komisija įvertino savivaldybės parengtą Kultūros ir atsparumo veiksmų planą. Šilutė tapo antrąja Lietuvos savivaldybe, pelniusia šį įvertinimą. 2025 m. jis buvo skirtas Alytaus rajonui. Šiemet titulą pelnė keturios savivaldybės. Pirmajame konkurso etape dalyvavo 13 miestų iš aštuonių Baltijos jūros regiono šalių. Baltijos jūros regiono kultūros perlo titulas skiriamas mažiems ir vidutinio dydžio regiono miestams bei savivaldybėms, kurie kultūrą nuosekliai pasitelkia bendruomenėms stiprinti, socialinei atskirčiai mažinti ir visuomenės atsparumui didinti.

Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst. hektarų kaimiškose teritorijose esančios valstybinės žemės

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo planuojama nuo 2027 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybių kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.  Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst.  ha valstybinės žemės: apie 186 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie užima apie 312 tūkst. ha ploto, taip pat apie 441 tūkst. ha žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Šilutės rajono savivaldybei (7395 sklypai) ir Šalčininkų rajono

Ar tikrai kaltas ruduo: kada prastos savijautos negalima nurašyti tik tamsiajam sezonui

Persukus laikrodžius į žiemos laiką ir trumpėjant šviesiajam paros metui, natūraliai keičiasi daugelio dienos ritmas. Ryte sunkiau atsikelti, iš darbo grįžtama jau sutemus, vakare laiką norisi leisti prie televizoriaus, o aktyvius savaitgalio planus dažniau pakeičia poilsis namuose. Rudenį tokius pokyčius nesunku nurašyti metų laikui, tačiau psichikos sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad bandydami tausoti jėgas kartais nepastebimai atsisakome būtent tų veiklų, kurios padeda jaustis geriau. Tad kaip atskirti sezoninį nuovargį nuo sunkumų, kuriuos būtina aptarti su specialistu? Pasak „Affidea Lietuva“ medicinos

Taip pat skaitykite