Lietuviai labiausiai mėgsta galvosūkių žaidimus, jiems negaili ir iki 50 eurų per mėnesį

Savo išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose dažniausiai žaidžiame galvosūkių ar strateginius žaidimus, o juos rinkdamiesi atkreipiame dėmesį į sudėtingumą, grafiką ir kitus kriterijus. Pasirodo, trečdalis žaidėjų Lietuvoje žaidimams kas mėnesį išleidžia iki 50 eurų.

Tai rodo Lietuvos žaidimų kūrėjos „Nordcurrent“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

„Lietuvos žaidėjų apklausa atskleidė, kad dažniausiai mėgstame pasukti galvą ir renkamės galvosūkių žanro žaidimus. Tai nestebina, nes būtent tokio tipo žaidimai dominuoja visame pasaulyje. Taip pat smagu matyti, kad mūsų šalies žaidėjai, rinkdamiesi žaidimus, atidžiai vertina sritis, kur mes, kaip kūrėjai, investuojame daug laiko ir pastangų – keliamą iššūkį, grafiką bei istoriją ir veikėjus“, – sako „Nordcurrent“ rinkodaros vadovas Artūras Surgutanovas.

Siaubo žanrui sako „ne“

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose absoliuti dauguma Lietuvos žaidėjų labiausiai mėgsta galvosūkių (55 proc.) ir strateginius (40 proc.) žaidimus. Kiek didesnė dalis taip pat domisi veiksmo (16 proc.) ar labai trumpais, vos kelių minučių žaidimais (16 proc.). Kitus stilius, pvz., maisto gaminimo, lenktynių, karinius, bėgimo su kliūtimis, renkasi kas dešimtas, o štai siaubo žaidimų nemėgstame visai (vos 1 proc.).

Moterys kur kas labiau mėgsta galvosūkių ar maisto gaminimo stilių, o didesnė dalis vyrų renkasi lenktynių, veiksmo ar karinį stilių.

„Analogišką stilių įvairovę pastebime ir globaliose rinkose, todėl atitinkamai formuojame ir savo kuriamų žaidimų krepšelį – pradedant nuo mūsų laiko valdymo hito „Cooking Fever“ su 10 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį iki šaudyklės „Sniper Arena“ ar visai neseniai startavusio mados influencerio simuliatoriaus „Pocket Styler“. Kiekvienas jų randa savo žaidėją, o dalis žaidžiančiųjų neapsistoja ties vienu stiliumi ir vienu metu aktyviai žaidžia kelis skirtingus žaidimus“, – teigia „Nordcurrent“ atstovas.

Kas lietuviams svarbu žaidimuose?

Kalbant apie tai, kokius kriterijus labiausiai vertiname rinkdamiesi žaidimus, dauguma pirmiausia dėmesį kreipia, ar jis nemokamas (58 proc.) ir ar žaidimas kels pakankamai iššūkių (56 proc.). Kiek mažiau lietuviams yra svarbi grafika ar piešimo stilius (39 proc.) bei žaidimo istorija bei siužetas (35 proc.).

„Apklausa rodo, kad labai ilgų žaidimų savo mobiliuosiuose įrenginiuose nenorime. Kuo ilgesnė trukmė svarbi tik kas dešimtam žaidėjui. Tiesa, pastebime, jog žaidimo gyliui ir ilgumui žaidėjai itin daug dėmesio neskiria tik iš pradžių. Vėliau, jei žaidimas „užkabina“, žaidėjai tampa ištikimais fanais ir gali tą patį žaidimą žaisti keletą metų iš eilės, nes kūrėjai juos reguliariai atnaujina ir pasiūlo vis naujų patobulinimų ar galimybių“, – pastebi A. Surgutanovas.

Trečdalis lietuvių, žaidžiančių kompiuteriams ir išmaniesiems įrenginiams skirtus žaidimus, kas mėnesį į šį hobį investuoja bent keletą eurų. 13 proc. apklaustųjų tam išleidžia iki 5 eurų, 9 proc. – iki 10 eurų, 10 proc. – iki 50 eurų, o 2 proc. – daugiau nei 100 eurų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Nei pinigų, nei mokėjimo kortelės

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. 2025 m. liepos 20 d. Šilutėje vyras, gim. 1991 m., internetinėje svetainėje „Facebook“ radęs skelbimą, už gido ir kitas kelionės paslaugas į nurodytą banko sąskaitą pervedė 1270 eurų, tačiau minėtų paslaugų negavo, pinigų iki šiol jam negrąžino. Vasario 6 d. popietę Šilutėje parduotuvėje esančiame bankomate moteris, gim. 1957 m., paliko savo elektroninę mokėjimo kortelę, kurią galimai pasisavino kitas asmuo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 9-os popietę laiptinėje Gluosnių g., Šilutėje, vyras, gim. 1989

Sukčių šienapjūtė: iš vilnietės išviliojo 121,4 tūkst., iš klaipėdietės – 17 950 eurų

pinigai

Iš garbaus amžiaus vilnietės maždaug per savaitę sukčiai išviliojo 121 449 eurus. Policijos departamentas pranešė, kad ketvirtadienio vakarą 18.15 val. į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1946 m.). Ji pareiškė, kad laikotarpiu nuo vasario 3 d. iki vasario 11 d. Vilniuje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstama moteris, ji kalbėjo rusų kalba. Prisistačiusi policijos pareigūne ir teigdama, kad iš moters sąskaitos yra vykdomos įtartinos finansinės operacijos, apgaulės būdu išviliojo didelę pinigų sumą. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto sukčiavimo. Policija

Taip pat skaitykite