Lietuva stiprina jūros sienos apsaugą – atkuriama Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankėsi Klaipėdoje ir Neringoje, kur aptarė galimybę atkurti Pakrančių apsaugos pasienio rinktinę ir stebėjo jūroje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) organizuotas tarpinstitucines pratybas.

„Dabartinėje saugumo situacijoje būtinas atskiras dėmesys tiek sienos su Rusijos Federacija, tiek jūros sienos apsaugai – turime būti pasirengę atremti grėsmes, susijusias su galimomis provokacijomis, hibridinėmis atakomis, neteisėta migracija. Todėl siūlome nuo kitų metų atkurti Pakrančių apsaugos pasienio rinktinę. Karo Ukrainoje pamokos ir poreikis visapusiškai užtikrinti svarbių objektų apsaugą dar labiau aktualizuoja šį sprendimą“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.

Rinktinė veiks pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Latvija, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų uostuose ir veiklos teritorijoje esančiuose oro uostuose, Kuršių mariose. Tai leis operatyviau valdyti rizikas, padidinti reagavimo greitį į valstybės sienos pažeidimus, užtikrinti efektyvesnį paieškos ir gelbėjimo darbų valdymą nelaimės vietoje. Atkurta rinktinė užtikrins efektyvesnę kovą su kontrabanda bei neteisėta migracija – numatyti migracijos ir kriminalinės žvalgybos padaliniai.

Sausumos sieną su Rusijos Federacija saugos Pagėgių pasienio rinktinė. Ministrės teigimu, toks pajėgų paskirstymas pagal sienos rūšį padės užtikrinti geresnę parengtį, nes sausumos ir jūros sienos apsaugos būdai skirtingi. Tai leis tolygiau paskirstyti rinktinių ruožus prie vidaus ES sienos, stiprinti antrinės migracijos kontrolę.

Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė prisidės ir prie strateginių objektų apsaugos – į jos saugomą ruožą papuola Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalas. Pasak ministrės, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sąlyginai mažą atstumą iki Rusijos Federacijos teritorijos, būtina užtikrinti operatyvų reagavimą į galimus incidentus SDG terminalo teritorijoje.

Taip pat bus užtikrintas operatyvus bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padaliniais, kitomis institucijomis, veikiančiomis laivybos ir jūros aplinkos kontrolės srityje. Rinktinėje taip pat bus koncentruojamas bendradarbiavimas su Baltijos jūros regiono valstybėmis. Jūros sienos patrulius pagal specialią programą planuoja rengti Pasieniečių mokykla, VSAT bendradarbiaus ir su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla. Prie sienos su Rusijos Federacija 2022 m. fiksuotas 21 valstybės sienos pažeidimas, o 2023 m. – 12. Kuršių mariose bei jūroje 2022 m. fiksuoti 9 atvejai, 2023 m. – 7. Pagrindinės tendencijos yra susijusios su netyčiniais sienos pažeidimais.

Lietuva su Rusijos Federacija turi 255 km sausumos sieną, Kuršių mariomis – 18 km, Baltijos jūra – 22 km. Kuršių mariose bei Baltijos jūroje valstybės siena saugoma jūrine sienos stebėjimo sistema, kurią sudaro termovizorinė įranga, dieninės vaizdo kameros bei radiolokacinė įranga. Atsižvelgiant į gamtines sąlygas pasienyje su Rusijos Federacija yra įrengta 46 km fizinio barjero. 2019 m. Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė buvo sujungta su Pagėgių pasienio rinktine, valstybės sienos apsaugą nuo tada vykdė trys VSAT padaliniai – Vilniaus pasienio, Varėnos pasienio ir Pagėgių pasienio rinktinės.

VRM inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite