Lietuva nyksta: vyrai išeina pirmi…

Prieš 24 metus Lietuvoje buvo 3,7 milijono gyventojų, dabar bėra likę 2,8 milijono. Iki 2015 m. Lietuva neteko per 800 tūkst. gyventojų. Kasmet tauta sumažėja beveik 30 tūkst. žmonių. Šilutės rajone per 7 šių metų mėnesius gimė 324 naujagimiai, įregistruotos 343 mirtys. Šilutės kraštas išsiskiria Lietuvoje didžiausia emigracija ir nedarbu, mažiausiomis investicijomis ir atlyginimais.

Nemažai lietuvių laimės ieško Didžiojoje Britanijoje.

Nemažai lietuvių laimės ieško Didžiojoje Britanijoje.

Natūralūs demografiniai procesai – gimstamumas ir mirtingumas – lėmė, kad per 25 metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 165 tūkst., dėl emigracijos – 650 tūkst.
Jau ketvirtį amžiaus Lietuvoje mažėja gimstamumas, didėja mirtingumas. 1990 m. Lietuvoje gimė 57 tūkst. naujagimių, pastaruosius 15 metų kasmet begimsta vos po 30 tūkst. mažylių. Miršta kasmet po 40 tūkst. asmenų. Ši natūrali kaita lemia, kad kasmet gyventojų sumažėja vidutiniškai po 10 tūkst.
Senelės pasakojimas
Kadangi šią keturių vaikų motiną gerai pažįstu, sutikusi paklausiau, kaip ji gyvena. Tik 200 eurų pensijos gaunanti moteris dabar padeda gyventi jauniausios dukros šeimai. Dukra augina pirmagimę, jos vyras gauna minimalią algą. Nors abu yra baigę aukštuosius mokslus, vienas dar negrąžino paskolos už studijas, buto neturi, tad tenka nuomotis kambarį…
„Tik jau ne į užsienį – pasakiau savo vaikams. Visus keturis gražiai užauginom su vyru, visi baigė aukštuosius mokslus, negi dabar išvažiuos juodadarbiais toli nuo Lietuvos…“ – kalbėjo moteris. Visi jos vaikai gyvena Lietuvoje, trys sukūrė šeimas, netrūksta ir anūkų. Tik va jauniausiai dukrai dabar labai sunku. Studijuodama Vilniuje dar ir dirbo, kol susilaukė dukrytės. Kai SODRA paskaičiavo motinystės išmoką, baisu net paminėti sumą… „Sakau vaikams, kad jie šeimoje jau trys, tad žento minimali alga ir dukros motinystės išmoka tokia menka, gal jie galėtų gauti dar socialinę išmoką. Bet kur tau! Jiems esą būtų gėda kreiptis pašalpos…“ – pasakojo moteris, kuriai pensija labai praverstų vaistams, norėtų ir kur nors su vyru nuvažiuoti, bet tenka remti dukros šeimą.
„Sakykite, ar reikia Lietuvai, kad jaunos moterys gimdytų vaikus?“ – jos retorinis klausimas liko be atsakymo.

Mokslininkės nuomonė
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vlada Stankūnienė viešoje erdvėje Lietuvos visuomenę vadina senstančia. Ypač didelis mirtingumas, daugiausia netenkama vyrų. Pagal vyrų mirtingumo duomenis Lietuva išsiskiria iš visų Europos Sąjungos šalių. Vaikų gimsta mažai, jaunimas emigruoja, didžiausią visuomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus, 50 metų ir vyresni, žmonės. Vyresniųjų mažės dėl didelio mirtingumo, tad iki šio amžiaus vidurio Lietuvoje gali belikti 2,3 mln. žmonių. Natūralią gyventojų kaitą galėtų pakeisti tai, jeigu moterys Lietuvoje gimdytų po 2 ar daugiau vaikų – dabar šis vidurkis tesiekia 1,63 vaiko.
Profesorė mano, kad didžiausia netektis Lietuvai yra emigravęs jaunimas, kuris turėtų Lietuvoje dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus. Kitas trūkumas: išsilavinusios moterys neturi sąlygų suderinti motinystę ir profesinę veiklą, tai yra net svarbiau už menką piniginę paramą motinystės atostogų metu. Auginti vaikus ir išsaugoti darbo vietą – vien tai sukelia didelių rūpesčių, o daugiau vaikų auginanti moteris praranda profesijos įgūdžius ir jai sunku sugrįžti į darbo rinką, ji darbdavių nedomina.
Kita vertus, vaiką auginant iki dvejų metukų, valstybė dar šiek tiek remia, o nuo dvejų metukų – nebe. Mažylis lankys vaikų darželį, susirgs, jo motina vėl negalės dirbti. Samdyti auklę – brangu. Profesorės nuomone, šeimoms svarbiausia motinystę suderinti su profesine veika, su darbu. Šeima neturi iš ko rinktis, kaip geriau tvarkytis.
Vyrų didelį mirtingumą Lietuvoje lemia ir alkoholio vartojimas. Vyresnio amžiaus gyventojai nepasižymi aktyviu, sveiku gyvenimo būdu. Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra trumpiausia Europos Sąjungoje.

Šilutės rajono statistika
Šiemet iki rugpjūčio Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 324 naujagimiai: 160 berniukų ir 164 mergaitės. Mirė 343: netekome 176 vyrų ir 167 moterų. Pirmuosius penkis šių metų mėnesius mirčių skaičius kiekvieną mėnesį viršijo gimstančiųjų skaičių, tik birželį įregistruoti 44 naujagimiai, o mirė 42 asmenys, liepą – 71 naujagimis ir 31 mirtis.
Tačiau iš 324 rajone įregistruotų naujagimių net 113 tik įtraukta į sąrašą, matyt, tai užsienyje pagimdyti mažyliai, kurie galbūt ten ir augs, mokysis. O gal kada ir sugrįš į Lietuvą? Tad realiai per šių metų 7 mėnesius įregistruota vos 211 naujagimių, o trečdalis iš visų įregistruotųjų gali būti gimę užsienyje.
Šiemet vaikams suteikiami tokie vardai: Jonas, Domantas, Jokūbas, Agota, Elena, Sofija, Kotryna, Vytautė, Emilija. Tačiau yra ir Oliveris, Aironas, Aronas, Adanas, Kevinas, Keinas, Estera, Sibilė, Katalėja.

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • Nuomonė

    Ar ponas Vytautas neprašys paneigti teiginio „Šilutė išsiskiria didžiausia emigracija ir nedarbu, mažiausiomis investicijomis ir atlyginimais”? Deja taip yra. Nors giriamasi investicijomis į trinkeles, bendruomenių ir kuyltūros namus, multifunkcinius centrus, bet realiai jie neneša naudos, o dar labiau skurdina. Kai Vytautas, Artūras, Kęstas, Virginijus, Steponas,… pasigirs, kad pritraukėme investuotojų, padėjome pastatyti gamyklą, tada žemai nusilenksiu. Pakol kas 10 metų neturiu kam nusilenkti.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite