Leidinys apie istorinį Klaipėdos krašto palikimą 

geležinkelisTauragės krašto muziejus “Santaka” gruodžio 15 d. 17 val. pristatys naują leidinį „Istorinio kraštovaizdžio likučiai Klaipėdos krašte. Prūsijos geležinkelio ruožo Pagėgiai-Lauksargiai palikimas“. Renginys vyks „Santakos“ muziejaus Pilies menėse.

Leidinyje pasakojama apie Prūsijos karalystės geležinkelio ruožo Pagėgiai-Lauksargiai stočių, kultūros paveldo objektų, kompleksą. 

Remiantis archyvine medžiaga, leidinyje trumpai supažindinama su šio Rytų Prūsijos geležinkelio ruožo planavimo istorija, aptariami stočių pastatai, jų paskirtys. Papasakojama apie dokumentais pagrįstą Gudų stoties ūkinio pastato sunaikinimo (nugriovimo) 2024 m. gruodžio mėn. atvejį. 

Leidinys iliustruotas archyvinių dokumentų kopijomis, XX a. pradžios atvirukais-fotografijomis, originaliomis šių dienų nuotraukomis, originalia fotogrametrinių matavimų medžiaga, ortofotoplanais. Tai leidinys visiems, kam rūpi Klaipėdos krašto paveldas ir Prūsijos karalystės geležinkelių istorija. Projekto vadovas – Linas Tamulynas.

Leidinio autoriai

Gintaras Abaravičius – Kultūros infrastruktūros centro Projektų valdymo tarnybos vadovas, istorikas, archeologas, paveldosaugininkas. Dirbęs Trakų istorijos muziejuje, Kultūros paveldo inspekcijoje, Vilniaus pilių tyrinėjimo centre, Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje. Beveik 25 metus dirbo Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi, įgyvendino kompleksinę Užutrakio dvaro sodybos revitalizaciją.

Linas Tamulynas – VšĮ „Archeologijos centras“ vadovas, archeologas. Dirbęs Kultūros paveldo centre, Vilniaus universiteto Acheologijos katedroje. 1997-2010 m. tyrinėjo daugiau nei 10 archeologinių objektų Klaipėdos krašte. Keliolikos straipsnių įvairiuose leidiniuose autorius, trijų knygų bendrasudarytojis.

Laimutė Rupšytė – istorikė, teisės magistrė. 20 metų dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute. Mažosios Lietuvos enciklopedijos, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, enciklopedijos Lietuva viena iš mokslinių redaktorių, keliolikos enciklopedinių tekstų autorė.

Vytautas Volungevičius – humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, medievistas. Knygos „Pilies šešėlyje“ ir keliolikos straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose autorius, istorijos vadovėlių bendraautoris. Istoriografijos ir istorikos tekstų vertėjas.

Projektą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas, VšĮ „Archeologijos centras“, privatūs rėmėjai.

Kultūros paveldo dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Veiviržo draustinyje aptiktos dvi į Raudonąją knygą įtrauktos grybų rūšys

grybai

Šiuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologai aktyviai vykdo stebėsenos darbus mūsų administruojamose saugomose teritorijose. Itin džiugu, kai stebėjimų metu šiose teritorijose atrandama naujų retų vabzdžių, augalų, žvėrių ar kitų rūšių, kurių čia anksčiau nebuvo aptikta. Kuokštinė grifolė ir ąžuolinė kepena Atlikdama stebėsenos darbus Veiviržo kraštovaizdžio draustinyje (Šilutės ir Klaipėdos r.) mūsų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologė Asta Uselienė šiemet primą kartą draustinyje aptiko dvi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas grybų rūšis – kuokštinę grifolę ir ąžuolinę kepeną.

Dėmesys Aukštumalos aukštapelkės atkūrimui

Aukštumalos

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija surengė nuotolinį Interreg Europe projekto „Peat-EU“ suinteresuotų šalių susitikimą, skirtą pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimui ir Aukštumalos aukštapelkės patirčiai. Susitikimo metu VšĮ „Pelkių fondas“ ekspertas Leonas Jarašius pristatė Lietuvoje įgyvendintų pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektų patirtį ir išsamiau aptarė Aukštumalos pavyzdį. Lietuvoje atlikto vertinimo metu identifikuotas 41-as pelkių atkūrimo projektas, apimantis apie 13 tūkst. ha teritoriją. Aukštumaloje hidrologinio režimo atkūrimo darbai buvo vykdomi keliais etapais – tvenkti sausinimo grioviai, įrengtos vandens lygį palaikančios užtvankos, pylimai

Į Švėkšnos kapines sugrąžintas paminklas Simonui Stanevičiui

Simonas Stanevičius

Po restauravimo į Švėkšnos kapines sugrįžo Simono Stanevičiaus paminklas. Laiko žymes nuo jo kruopščiai nuėmė restauratorius Vytautas Bliūdžius, atnaujintas paminklas vėl saugo vieno ryškiausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų atminimą. S. Stanevičius savo kūryboje garsino Žemaitiją, o paskutinio poilsio atgulė būtent Švėkšnoje. Simonas Stanevičius (gimė 1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių r., mirė 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse, Švėkšnos sen.) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. Gimė smulkių žemaičių

Orai: lis, ūžaus stiprus vėjas, rytoj atvės

orai ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 8 d., ketvirtadienį, dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, pietų, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 17-22 laipsniai šilumos. Spalio 9 d., penktadienį, protarpiais lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 9-14 m/s, vakariniame pakraštyje gūsiai sieks 15-20 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 15-20 m/s, vietomis 21-23 m/s, pajūryje iki 26 m/s. Temperatūra naktį bus 8-13, dieną – 10-15 laipsnių šilumos. Spalio 10 d., šeštadienį, naktį vietomis, dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas

Taip pat skaitykite