Trečiadienį „Pamarys“ domėjosi, ar Šilutės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje didelės eilės prie traumatologo kabineto. Ledui ištirpus, traumų sumažėjo, pacientų spūsties nebeliko. Šilutėje jau užfiksuota gripo atvejų, tačiau prie šeimos gydytojų kabinetų pacientų vos vienas, kitas.

Nors Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre pacientų nebuvo, nė viena iš keturių kalbintų šeimos gydytojų nesutiko per laikraštį informuoti gyventojų apie plintantį gripą bei patarti, kaip šios ligos išvengti ar gydytis susirgus.

Valdiškas požiūris?
Šilutės ligoninės konsultacinė poliklinika ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras yra po tuo pačiu stogu. Tad užsukome į tą aukštą, kur dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai. Pacientų – vienas, kitas. Praeinančių slaugytojų teiravomės, gal kuris laisvas šeimos gydytojas sutiktų papaskoti „Pamario“ laikraščiui, o šis informuotų gyventojus, apie prasidedantį sergamumą gripu, ką daryti susirgus, kaip elgtis, gydytis. Juolab kad gydytojai virdurienį daug darbo neturėjo.
Tačiau skandalais garsėjančio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos nustebino: viena kalbėti negali, nes eina pietauti, kita – sloguoja, tad nebendraus, trečioji – nenori, ketvirtoji – labai nenori…
Kitoks požiūris
Kelios dešimtys metrų nuo Savivaldybei pavaldaus Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro skiria tokias pat paslaugas teikiantį privatų medicinos centrą – UAB „Sveikatos darna“. Kitoks įspūdis susidarė jau sustojus prie registratūros. Malonios, mandagios darbuotojos paaiškino, kad bus galima pasikalbėti su šeimos gydytoja Egle Petrošiene, jeigu kelias minutes palauksime, nes šiuo metu gydytoja priima motiną su vaiku. Pasiūlė pasėdėti, palydėjo ir parodė gydytojos kabinetą. Duris vis varstė užeinantys pacientai – kiekvieną moterys sutiko maloniai, parodydamos žmogui, kad čia labai laukiamas ir jo rūpestis svarbus.
Tuo metu UAB „Sveikatos darna“ vadovė Dalia Starkienė buvo išvykusi, tačiau šeimos gydytoja Eglė Petrošienė durų neparodė, net neišgirdome, kad nenorinti ar negalinti bendrauti.

Trisdešimt metų gydytoja dirbanti Eglė Petrošienė jau dvidešimt metų skiepijasi nuo gripo.

Gripas – ne skarelė ar suknelė…
Gydytoja Eglė Petrošienė išsyk pastebėjo, kad jau pirmadienį sulaukusi trijų šeimų narių – visus pakirtęs gripas. Patarimai būtų tokie: karščiuoji, jauti silpnumą, „laužo“ įvairias kūno dalis, neik į darbą, neik ten, kur yra žmonių, nes juos bemat apkrėsi, gulkis į lovą. Neužtenka porai dienų atsiprašyti iš darbo, pagulėti lovoje, o nukritus temperatūrai dar kosint, sloguojant skubėti į darbą. Anot gydytojos, gripas yra klastinga liga, jo komplikacijos paaiškėja penktą-septintą ligos dieną: gali prasidėti plaučių uždegimas, sinusitas, meningitas, miokarditas. Tai – sunkios, pavojingos ir ilgai gydomos ligos. „Reikia skiepytis nuo gripo“, – sakė gydytoja E. Petrošienė, jau dvidešimt metų kasmet pareigingai pasiskiepijanti, nes jei bent vienerius metus praleisi, gali susirgti.
Pastaraisiais metais gyventojai labiau rūpinasi savo sveikata, nuo gripo skiepijasi ne tik medikai, kiti aptarnavimo sričių darbuotojai, bet ir rūpestingi Šilutės miesto ar kaimų gyventojai. E. Petrošienė prisiminė, kaip pačiai teko išverti gripą: pakilo aukšta temperatūra, autobusu nuvažiavo iki Šilutės autobusų stoties, tačiau savo namų Sodų gatvėje jau nepasiekė, nes nesuprato, kas vyksta ir kur yra. Pasisekė, kad gydytoją pastebėjo seselė, nusivedė į savo namus, suleido vaistų nuo temperatūros ir vakare palydėjo į namus. Gydytoja žino pavyzdį, kai vieną moterį po gripo pakirto širdies raumens uždegimas – tai jau komplikacija, sunki liga.
Anot gydytojos, gripas – ne skarelė ar suknelė, nepaimsi į rankas, neapžiūrėsi. Nei šeimos gydytojai, nei ligoninės netiria gripo, nes tai gali padaryti tik specialūs tyrimo institutai.
Pajutus pirmuosius gripo požymius, jeigu nebūtina nedarbingumo pažyma, galima kreiptis į vaistininkus, kurie pakonsultuos, pasiūlys vaistų. Dirbantieji turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
E. Petrošienė priminė ir visiems žinomus naminius vaistus: čiobrelių, liepžiedžių bei aviečių arbatas, sunegalavus jų reikia gerti labai daug. Čiobrelių turėtų būti visų namuose – jų arbata padeda nuo gripo, kosulio, galvos, pilvo skausmo, visų peršalimo ligų, net tinka ruošiant maistą. O štai aviečių arbata ruošiama iš uogų su sėklomis, nes būtent uogose esančios sėklos ir turi gydymui būtiną veikliąją medžiagą. Pasirodo, moterys, kurios perkošia verdamas avietes ir sėklas išmeta, daro klaidą. Susirgus gripu, nereikia tik gulėti lovoje: svarbu gerti arbatas, kaitinti kojas karštame sūriame vandenyje, garintis į vandenį įlašinus eukalipto, čiobrelio ir t.t. Nors temperatūra nukrito, anot gydytojos, gripas dar nepraėjo.
Per 30 metų gydytoja dirbanti E. Petrošienė pasidžiaugė, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata, kreipiasi daug jaunimo, kuris atsakingai vertina savo savijautą, ateina pasikonsultutoti, pasitarti. „Mūsų jaunimas viskuo domisi, nuolat susiduriu su protingais jaunais žmonėmis, kurie, žinoma, naudojasi internete platinama informacija, tačiau jiems primenu, kad jeigu internetu gydytų, nereikėtų nė gydytojų“, – sakė E. Petrošienė.

Stasė SKUTULIENĖ