Laukžemės Madoną vis dar gaubia paslaptis

Dešimt metų restauruotą paslaptingąją Laukžemio Madoną, kurios sukūrimas datuojamas 1420 m., šiuo metu galima išvysti Vilniuje, Kazio Varnelio namuose (eksponuojama bus iki 2026 m. vasario 22 d.) Po to skulptūra keliaus į Kretingos krašto muziejų. Skulptūrą restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras. Šiemet KPD Paveldotvarkos programos lėšomis restauruotai skulptūrai buvo pagamintas specialus gaubtas mikroklimatui palaikyti.

Amžių išdavė smailianosis batelis

Netoli Latvijos sienos stovinčią medinę Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią dailėtyrininkė Marija Matušakaitė, Ina Dringelytė ir Algė Gylienė aplankė 1990 m. Tada bažnyčios prieangyje, tuščioje sieninio laikrodžio spintoje, M. Matušakaitė aptiko gausiai papuoštą Dievo Motinos su kūdikiu skulptūrą. Skulptūros senumą dailėtyrininkė iškart atpažino iš smailianosio gotikinio batelio, išnyrančio iš po suknelės klosčių. Iškart tapo aišku, kad skulptūra nepaprasta, nors daugelį šimtmečių buvo nepastebėta, neįvertinta ir tik bažnyčios prieangyje, o ne altoriuje laikyta.

Jos nesuskaičiavo ir sovietmečiu, 1962 m. čia apsilankę ekspedicijos dalyviai, registravę meno vertybes Žemaitijoje. Prieangyje stovėjusios Madonos niekas nepastebėjo. 1974 m. apsilankę kitos ekspedicijos dalyviai ją tik nufotografavo, užrašė, kad realistiškų formų metro aukščio skulptūra stovi bažnyčios prieangyje. Tačiau tada jos vertės niekas nenustatė, į valstybės paminklų registrą neįtraukė.

Dabar jau nustatyta, kad skulptūra, pavadinta „Laukžemės Madona“, sukurta Vidurio Europoje ir datuojama apie 1420 m., yra viena ankstyviausių iš Lietuvoje itin retų gotikinių skulptūrų. Tai seniausia išlikusi medinė skulptūra Žemaitijoje. Skulptūros amžius – beveik kaip Žalgirio mūšio!

Nuotraukos kairėje – restauravimo metu, viduryje – tokia skulptūra buvo rasta. Dešinėje – restauruota, atidengta gotikinė autentiška polichromija.

Profesionaliai išdrožta skulptūra priskiriama gotikos stiliui. Tai „gražiųjų Madonų“, įkūnijusių trubadūrų epochos moters grožio idealą ir kurtų daugiausiai Čekijos bei Silezijos teritorijose, tipas. Skulptūros sukūrimo laiką – XV a. pradžią – galima nustatyti iš S raidės figūros silueto, išskobtos nugarinės dalies, karūnos formos, smailianosio batelio bei specifinės Marijos rūbo klosčių sanklodos – vadinamojo „minkštojo stiliaus“, kuris buvo itin populiarus Vidurio Europos skulptūrų plastikoje.

Autentiką slėpė 12 dažų sluoksnių

Viduramžiais medinės skulptūros dažniausiai buvo dažomos įvairiaspalviais aliejiniais dažais. Polichromija (graikų polychromos – daugiaspalvis) ne tik praturtindavo estetinį vaizdą, bet ir konservuodavo kūrinį, apsaugodavo jį nuo drėgmės. Per 600 metų Laukžemės Madona buvo ne kartą perdažyta, vietomis restauratoriai suskaičiavo iki 12 dažų sluoksnių. Taip skulptūrą dengiantys dažų sluoksniai paslėpė drožybos elementus ir gotikinę polichromiją.

Restauravimo pradžioje buvo visiškai neaišku, kiek autentiškumo (gotikinės polichromijos) yra išlikę po gausiais uždažymo sluoksniais, todėl šių sluoksnių identifikavimas ir atidengimas tapo svarbiausiu skulptūros restauravimo darbu. Atlikus tyrimus ir milimetras po milimetro pašalinus viršutinius sluoksnius, atidengta gotikinė XV a. polichromija.

Restauravimas užtruko daugiau nei 10 metų. Tik stebint vaizdą mikroskopu buvo galima pastebėti plika akimi nematomus, plonus, senus polichromijos sluoksnius, tikslų jų išsidėstymą. Kad sluoksniai būtų kuo tiksliau atidengti, buvo dirbama viską stebint pro mikroskopą, kuris vaizdą padidindavo 20-80 kartų. Buvo rasta daug autentiškos subtilios gotikinės polichromijos. Restauratorių teigimu, skulptūra naujais dažais jau buvo perdažoma nuo XVI a.

Nežinoma, iš kur atkeliavusi

Tačiau skulptūros atsiradimo istoriją Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčioje vis dar gaubia paslaptis. Nežinia, kada ir iš kurios Europos šalies ji galėjo būti atvežta. Tikėtina, kad anuomet Madona atkeliavusi iš kaimyninių katalikiškų kraštų – Livonijos, Prūsijos, Lenkijos, Čekijos ar šiaurinių vokiečių kunigaikštysčių, kuriose klestėjo medinė gotikinė skulptūra.

Dabartinė Laukžemės bažnyčia pastatyta apie 1850 m. Anksčiau protestantams priklausiusi bažnyčia – pirmoji Laukžemės šventovė, pirmąkart paminėta 1583 m., neišliko. Inventoriuose Madona neminima, todėl neaišku, kada ji čia pateko, ir kaip apskritai atsirado Lietuvoje.

Parengė Jūratė Mičiulienė

Nuotraukos kairėje – restauravimo metu, viduryje – tokia skulptūra buvo rasta. Dešinėje – restauruota, atidengta gotikinė autentiška polichromija.

Kultūros paveldo dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite