Lapkričio 21-oji prieš 25 metus…

Nors dideli šalčiai lapkričio mėnesį dar nėra būdingi, tačiau šalies meteorologinių stebėjimų istorijoje yra pasitaikę ir labai šaltų naktų. Viena tokių pasitaikė lygiai prieš 25 metus, lapkričio 21-osios naktį, kuomet buvo užfiksuota pati žemiausia lapkričio mėn. oro temperatūra. Varėnoje šaltis paspaudė net iki -23,0 °C.  Be to, tada buvo susidariusi sniego danga, kuri daug kur siekė tarp 4-8 cm.

Kaip galite matyti žemėlapyje, 1998 m. lapkričio 21-osios rytas buvo rekordiškai šaltas didžiojoje šalies dalyje.  Klaipėdoje, tuomet išmatuota iki -13,8 °C, todėl iki 1993 m. lapkričio 21 d. rekordo (-14,6 °C) šiek tiek pritrūko. Nidoje atšalo iki -11,8 °C, tad 1965 m. užfiksuotas rekordas (-19,1 °C) irgi liko nepaliestas.

Šilutėje iki rekordo pakartojimo trūko lygiai laipsnio, Laukuvoje – 3,7 laipsnio, Telšiuose – 6,3 laipsnio. Na o sostinėje prieš 25 metus buvo išmatuota -19,5 °C, todėl iki rekordo pakartojimo trūko lygiai 3 laipsnių.

Tokią žemą oro temperatūrą lėmė dar 1998 m. lapkričio 9-10 d. atslinkusi ir regione įsitvirtinusi labai šalta oro masė bei po keleto dienų iškritęs gausesnis sniegas suformavo sniego dangą. Rekordiškai šaltą naktį buvo giedra ir ramu, nes Lietuva pateko į šalto anticiklono centrą. Susidariusi situacija priminė viduržiemį, todėl susiformavo puikios sąlygos paspausti rekordiniam šalčiui. Daugelyje šalies vietovių lapkričio 21 d. rytą buvo tarp -19…-23 °C, tik pajūryje išsilaikė -12…-14 °C. Neįprastai šalta buvo ir įdienojus. Maksimali oro temperatūra dieną Lietuvoje siekė  tik 7-12 laipsnių šalčio.

Įdomu tai, kad 1998 m. lapkritis Lietuvoje buvo pats šalčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo XX a. vidurio). Vidutinė oro temperatūra 1998 m. lapkritį siekė -4,2 °C arba net 6,9 laipsnio šalčiau  už 1991-2020 m. vidurkį. Labai šaltas buvo ir 1993 m. lapkritis, vid. t. -4,1 °C. Vėliau sekusi 1998-1999 m. žiema jau nebuvo išskirtinai šalta. Gruodžio, sausio ir vasario mėnesių vidutinė oro temperatūra netgi pasitaikė truputį aukštesnė už lapkričio.

Meteo.lt

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite