Laivybos sezonui įsibėgėjant: laivų savininkų laukia netikėtumai

Šiltojo metų sezono pradžia žymi ir prasidedantį pramoginės laivybos sezoną. Aktyvėjant laivų eismui šalies vidaus vandenyse, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, išauga ir nelaimingų atsitikimų, galinčių nemenkai paploninti laivų ir katerių savininkų piniginę, rizika. Kaip pastebi ekspertai, dažniausiai žalas sukelia įvairios nežymėtos kliūtys, atsiradusios po žiemos sezono.

„Po pandemijos gyventojams ėmus aktyviau domėtis pramoginiais laivais ir kateriais, Lietuvos vidaus vandenyse stebime laivų skaičiaus augimą. Remiantis oficialiais duomenimis, užregistruotų pramoginių laivų skaičius mūsų šalyje šiemet viršijo 27 tūkst. Todėl natūralu, kad augant laivų skaičiui pastebime ir registruojamų žalų augimą. Ypač sezono pradžioje tam įtakos turi ir po žiemos neretai primiršti laivo valdymo įgūdžiai“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka už patirtą laivo žalą siekia 4,8 tūkst. eurų. Didžiausias žalas laivams sukelia nežymėtos ar naujai atsiradusios kliūtys – medžiai, akmenys, nuskendę objektai. Praėjusiais metais didžiausia registruota laivo žala siekė 7,5 tūkst. eurų, ji išmokėta dėl sugedusio variklio ir korpuso – žala patirta atsitrenkus į kliūtį vandenyje. Pasak eksperto, prasidėjus naujam laivybos sezonui ne tik reikėtų pasidžiaugti galimybe pasiplaukioti, bet ir peržiūrėti ar prisiminti saugios laivybos taisykles ir patarimus.

„Mūsų šalyje žiemos sezonas gali pasižymėti šalčiais ir temperatūrų pokyčiais, dėl kurių įvairios kliūtys vandens telkiniuose gali pasislinkti ir pavasarį laivybą paversti sudėtingesne. Atėjus šiltiems orams ir padidėjus laivybos eismui taip pat gali tapti sunkiau laviruoti tarp susidariusių kliūčių, saugiai laivybai įtakos turi ir vandens lygio svyravimai vandens telkiniuose. Dėl šios priežasties labai svarbu sekti Vidaus vandens kelių direkcijos pranešimus apie galimus pavojus plaukimo metu, o patį laivą valdyti atidžiau“, – komentuoja A. Juodeikis.

Kaip pastebi ekspertas, po kiekvienos žiemos pramoginiuose laivuose atsiranda įvairių žalų, gedimų, pažeidimų, todėl laivus prieš naująjį sezoną būtina nuodugniai patikrinti ir rastus defektus sutaisyti ar pašalinti. „Nors techninė apžiūra pramoginiams ir asmeniniams laivams, eksploatuojamiems tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais, yra neatliekama, transporto priemonę reikėtų apžiūrėti savarankiškai. Reikia išsiaiškinti, ar po žiemos sezono nėra padaryta jokios žalos ir patikrinti, ar tikrai tokiu laivu yra saugu plaukti į vidaus vandenis. Šio turto būklę rekomenduojama prižiūrėti nuolat, kad ištikus netikėtumams, netektų užsiimti viso laivo remontu“, – pažymi specialistas.

Draudimo ekspertas primena, kad įvykus pramoginio laivo žalai, būtini šie veiksmai: įsitikinti, kad turite galiojantį draudimą, pagal kurį būtų kompensuota patirta žala; atidžiai perskaityti draudimo sutartį ir pasitikrinti, ar žala patenka į draudžiamųjų įvykių sąrašą; atsižvelgti į natūralius laivų dėvėjimosi ir eksploatavimo procesus; nepamiršti pateikti žalos fotografijų ir kitų dokumentų, kurie gali būti reikalingi įrodant įvairius patirtos žalos aspektus.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite