Laisvės gynėjų dieną donorai aukojo savo kraują

Ketvirtus metus iš eilės būtent Sausio 13-ąją Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo komanda vyksta į Pagėgius. Minint Laisvės gynėjų dieną čia gausiai susirenka žmonės, norintys padėti kitiems. Šiemet Kultūros centro patalpose kraujo donorais tapo net 54 žmonės.

Kraujo donorystės akcijoje aktyviai dalyvavo Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos ketvirtokai.

Geras darbas
Pasak Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo gydytojo Gintaro Jankausko, donorų kraujo kasdien Lietuvoje laukia per 400 ligonių, kuriems jis gyvybiškai svarbus. Tad savanoriai kraujo donorai yra labai svarbūs.
Neatlygintinai kraujo davusios A. Mackaus gimnazijos moksleivės Ingrida ir Lina sakė tai darančios pirmą kartą. „Mintis duoti kraujo kilo todėl, kad kartą vienam mano draugui buvo blogai ir jam prireikė donorų kraujo. Pamaniau, kad esam sveikos ir galėtumėm duoti kraujo. Pasikviečiau savo draugę Ingridą ir padarėme gerą darbą“, – „Pamariui“ sakė gimnazistė Lina.
„Džiaugiamės matydami gausų pagėgiškių būrį. Ypač džiugina, kad donorystės akcijoje dalyvauja ir moksleiviai. Tikimės – jie taps nuolatiniais kraujo donorais ir tuo ne tik padės Lietuvos žmonėms, bet ir jausis atlikę gerą darbą“, – kalbėjo Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo gydytojas G. Jankauskas.
Procedūra neskausminga
Jis taip pat sakė, kad pastaruoju metu žmonės vis dažniau duoda kraujo neatlygintinai. Kiekvienas davusysis kraujo iš karto padeda trims kitiems, kuriems reikia tokios pagalbos. Sveiko žmogaus organizmui kraujo donorystė nedaro jokio neigiamo poveikio. Procedūra yra saugi ir neskausminga, jos metu paimamas standartinis kraujo kiekis – 450 ml. Paimto kraujo tūris donoro organizme atsistato per dvi paras.

A. Mackaus gimnazijos moksleivės Lina ir Ingrida kraujo aukojo pirmą kartą.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.
Vienintelis kraujo šaltinis – kiti žmonės, o perpylimui naudojamas kraujas turi būti saugus, paimtas iš sveikų donorų.
Kraujo donorais gali tapti sulaukusieji 18 metų, bet būti ne vyresni negu 65-erių. Jie turi būti sveiki, nesergantys tam tikromis ligomis. Baimintis duoti kraujo nevertėtų, mat ši procedūra neskausminga.
Nacionalinio kraujo centro filialai yra Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Jų veikla apima visą Lietuvos teritoriją. Pasak Klaipėdos filialo atstovų, juos atvykti kviečia į įvairius miestelius, o apie savo vizitus jie informuoja iš anksto.

Simonas SKUTULAS

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo komanda Pagėgiuose apsilankė jau ketvirtą kartą.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite