Kaip ir kasmet, artėjant rugsėjui tūkstančiai moksleivių ruošiasi pradėti naujus mokslo metus. Nors šiemet Rugsėjo 1-oji yra darbo diena, nemažai daliai tėvų Darbo kodeksas suteikia teisę mažiausiai į laisvą pusdienį, apmokamą darbdavio. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Aurelija Daubaraitė primena, kada tėvai gali pasinaudoti tokia teise ir atkreipia dėmesį į naujoves, kurios įsigalios nuo kitų metų.

Teisė į laisvą pusdienį – ne visiems

Anot A. Daubaraitės, pusė laisvos darbo dienos naujų mokslo metų pradžios proga priklauso tiems tėvams, kurie augina vaikus iki 14 metų ir jau nebeturi teisės į mamadienius ir tėvadienius. Jei tėvams mamadienių ir tėvadienių dar yra likę, norint pirmąjį skambutį mokyklose švęsti kartu su vaikais, reikia naudoti šias papildomas poilsio dienas.

„Svarbu nepamiršti, kad laisvas pusdienis nėra papildomas atostogų laikas. Šio pusdienio negalima perkelti į kitą datą ar sumuoti, nebent, žinoma, su darbdaviu susitarta kitaip. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius suteikti tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, galimybę dalyvauti mokslo pradžios šventėje. Ši galimybė gali būti užtikrinama mamadieniais ir tėvadieniais arba suteikiamu laisvu pusdieniu mokslo metų pradžios dieną“, – sako A. Daubaraitė. Taip ji pataria, kad jei ištiko situacija, jog papildomas poilsio laikas jau išnaudotas, su darbdaviu galima susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko.

Advokatė pažymi, kad ši diena nebūtinai turi būti rugsėjo 1-oji. Mokykla ar darželis gali nuspręsti mokslo metų pradžią skelbti ir kitą dieną. Pavyzdžiui, kai rugsėjo 1-oji išpuola savaitgalį, daugelis ugdymo įstaigų pirmajam skambučiui kviečia artimiausią darbo dieną. Būtent taip daugelis mokyklų elgėsi užpernai.

Nuo kitų metų – tėvams naudingi pokyčiai

Tiesa, „Sorainen“ advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad nuo kitų metų įsigalios šiemet priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis bus prailgintas vaikų amžius, iki kurio tėvams suteikiamos papildomos poilsio dienos. Tai yra, mamadieniai ir tėvadieniai nuo kitų metų sausio 1 d. bus suteikiami, iki kol vaikams sueis 14 metų. Kartu nuo 2027 m. sausio 1 d. panaikinama atskira teisė į laisvą pusdienį pirmąją mokslo metų dieną, kuri šiuo metu priklauso tėvams, jau nebeturintiems teisės į mamadienius ir tėvadienius – tokia atskira nuostata taps nebereikalinga, nes visus šiuos atvejus nuo kitų metų apims išplėsta mamadienio ir tėvadienio teisė iki 14 metų amžiaus.

„Pagal dabartinę tvarką papildomos laisvos dienos numatomos atsižvelgiant į auginamų vaikų skaičių, jų amžių ir negalią. Kiekvienam iš tėvų, auginančiam vieną vaiką iki 12 metų, priklauso viena papildoma laisva diena per tris mėnesius. Auginantiems du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų numatytas vienas mamadienis ir tėvadienis per mėnesį. Tėvai su trimis ir daugiau vaikų iki 12 metų arba dviem vaikais iki 12 metų, iš kurių bent vienas turi negalią, gali pasinaudoti dviem papildomomis laisvomis dienomis per mėnesį“, – primena A. Daubaraitė.

Teisininkės teigimu, nuo kitų metų tėvams suteikiamų papildomų poilsio dienų skaičius išlieka tas pats, tačiau vaikų amžiaus riba pakeliama nuo 12 iki 14 metų. Tai reiškia, kad mamadieniais ir tėvadieniais tėvai galės pasinaudoti ilgiau, o bendras teisę į papildomas poilsio dienas turinčių tėvų skaičius išaugs.

Verta tartis iš anksto

A. Daubaraitė, pažymi, kad jiems priklausančius mamadienius ir tėvadienius tėvai gali panaudoti tiek kaip papildomas poilsio dienas, tiek kaip atitinkamu skaičiumi valandų sutrumpintą darbo laiką. Pavyzdžiui, jei vaiko mamai per mėnesį priklauso vienas mamadienis, ji gali sutarti su darbdaviu per tris mėnesius keturias dienas dirbti dviem valandomis mažiau ar aštuonias darbo dienas sutrumpinti valanda ir pan. Kai per mėnesį priklauso 1 mamadienis ar tėvadienis, darbo laiką galima trumpinti 2 valandomis per savaitę. Turint teisę į 2 papildomas poilsio dienas per mėnesį, jas galima keisti į 4 valandomis per savaitę sutrumpintą darbo laiką.

„Svarbu turėti omenyje, kad nepanaudoti mamadieniai ir tėvadieniai nesikaupia, tad dirbantiesiems verta jų nepamiršti. Norint pasinaudoti teise į papildomas poilsio dienas tereikia darbdaviui pateikti vaikų amžių patvirtinančius dokumentus ar pažymą dėl negalios. Šiuos dokumentus paprastai pakanka pateikti vieną kartą, o vėliau pasirašyti prašymus dėl konkrečių poilsio dienų ar susitarti dėl jų grafiko“, – sako A. Daubaraitė.

„Sorainen“ advokatė pataria iš anksto tartis dėl visų papildomų poilsio dienų ar laisvo pusdienio, kaip ir dėl atostogų. Jei prašymai dėl laisvų dienų pateikiami paskutinę minutę, darbdavys gali atsisakyti juos tenkinti, motyvuodamas objektyviomis priežastimis. Tokios priežastys gali būti susijusios su įgyvendinamais tęstiniais projektais, kolegų atostogomis ar neigiamomis pasekmėmis verslui.

Įmonėms A. Daubaraitė rekomenduoja nusimatyti vidines atostogų ir papildomų poilsio dienų panaudojimo tvarkas, kuriose būtų apibrėžti aiškūs prašymų pateikimo terminai, nustatytos atostogų grafikų sudarymo taisyklės, aptarti kiti aktualūs aspektai. Tai gali padėti išvengti nesusipratimų, ginčų ar konfliktinių situacijų, o darbuotojams suteikti daugiau aiškumo.

ELTA