Birutė Morkevičienė

Praėjusį laiką labai sunku apibūdinti. Visoks jis mums būna: linksmas, laimingas, džiugus, nepamirštamas, skaudus, ilgesingas…
Kiekvienam žmogui tenka visokį laiką išgyventi. Vienam tenka daugiau gero, kitam – mažiau. Nežinia, kaip laikas pasirenka žmones, tačiau, kai šeima susėda prie Kūčių stalo, laimė sušvinta visų veiduose.
Neužmirškime tų, kuriems reikia mūsų paramos, užuojautos, palaikymo. Nusišypsokime vienas kitam, paduokime ranką – juk čia pat Kalėdos. Tegul visur būna šviesu, tarsi nuo balto sniego.

Laikas neklausia
Žmogaus,
Eiti jam ar sustoti.
Suka ratus,
Veria metus –
Atneša viltis ir darbus.
Ir pamažu pamažėl
Atšiurena Kalėdų naktis.
Sustojam,
Apsižvalgom –
KALĖDOS…***
Dar pabraidykime
Po sniegą,
Dar pabraidykim
Po balas,
Tegul pavargę
Mūsų kojos
Sau poilsį suras.

O akimis ieškokim
Saulės,
Ranka paglostykim
Vaikus –
Kalėdos – šventas laikas.
Už lango toks šviesus
Dangus.

***
Peržengsim
Dar vienų metų
Slenkstį…
Pažiūrėsim atgal.
Ramu ir tylu.
Žvakė baigia užgesti.
Kalėdos čia pat.

***
Kai visi susirinksim
Kalėdų šviesoj pakalbėt,
Ledo žvaigždės ant lango
Prieš rytą pradės žydėt.

***
Virkdo gruodas
Kiemo taką –
Gera juo pareit,
Kur šilta ugnelė dega
Ir yra kur eit.

Jau šeima visa susėdus
Kalėdaičio laužt,
O už lango spindi šerkšnas,
Šaltis ima spaust.