Kvies pailsėti, daugiau pamatyti ir sužinoti

Rambyno regioninio parko direkcija turi naujų idėjų ir kuria projektus lėšoms iš Europos Sąjungos fondų gauti. Projektai iki balandžio 10 d. turi būti pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Kokių darbų sumanyta?

Šioje vietoje galėtų būti atstatytas vienas iš buvusio restorano pastatų.

 

Sielininkų restoranas
„Gražiausiose parko vietose siūlysime žmonėms aktyvų poilsį su galimybe geriau pažinti šį kraštą, neaplenkti sunkiau prieinamų lankytinų vietų ir pasigrožėti natūralia gamta“, – pasakojo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė.
Viena iš vietų, kurią norima sutvarkyti, yra Rambyno kraštovaizdžio draustinis. Čia jau yra Bitėnų gandrų kolonija, Rambyno kalno aikštė bei pėsčiųjų takai. Norima sujungti šias lankytinas vietas, maršrutą papildžius ir kitais įdomiais objektais.
Jau būtina tvarkyti ir Rambyno kraštovaizdžio draustinyje esančias medines konstrukcijas, pastatytas beveik prieš dešimtmetį. Daug kas susidėvėję, reikia atnaujinti ar pakeisti. Dalį jų prižiūrėti padeda Pagėgių girininkijos darbuotojai, tačiau viskam tinkamai sutvarkyti reikia nemažai lėšų. Pasak D. Milašauskienės, viena iš idėjų – lankytojams pasiūlyti kuo natūralesnius pėsčiųjų takus, kad žmogui atsiskleistų tikrasis natūralios gamtos grožis. Pėsčiomis keliaujantiems turistams bus pastatyti tik suoleliai prisėsti ir pailsėti. Prie jų bus įrengtos nedidelės lentelės su informacija apie šiam kraštui nusipelniusias ir įžymias asmenybes ar netoliese esančių gamtos reiškinių aprašymu.
Planuojama lankytojams pateikti daugiau informacijos apie sielininkus, kadaise Nemunu į Tilžę plukdžiusius medieną. Turbūt mažai kas žino, kad Bitėnų kaimo gale, prie Nemuno, buvo vadinamasis sielininkų restoranas. Iš aukštupio atplaukę prekeiviai jame sustodavo pailsėti nuo sunkaus fizinio darbo, susitvarkydavo, kad geriau atrodytų, ir traukdavo toliau į Tilžę, kur parduodavo medieną.

Rambyno regioninio parko direkcijos vietoje kadaise buvo Gustavo Volbergo restoranas.

Įspūdingas kalvagūbris
Netoliese buvo Ievos Jankutės tėvų sodyba. Yra išlikęs požeminis rūsys. Prie jo taip pat galėtų atsirasti suolelis turistams, informacijos apie čia gyvenusius iškilius žmones. „Daugelyje išnykusių sodybų yra išlikę požeminiai rūsiai, kuriuos galima sutvarkyti ir pritaikyti lankymui. Kai kurios sodybos yra apaugusios mišku, vargu ar čia ką bepakeisi. Užtektų pravalyti krūmynus, atidengti išnykusių sodybų pamatus, kuriuos galėtų pamatyti praeinantys lankytojai“, – sakė D. Milašauskienė.
Yra minčių įrengti akmenimis grįstą taką, kuriuo lankytojai nuo Rambyno kalno galėtų nueiti iki pat Bitėnų. Pakeliui būtų pateikta informacijos apie jau minėtus sielininkus, Nemuno upę, šio krašto šviesuolius. Prisėdę ant įrengtų suolelių, jie galėtų gėrėtis vaizdu į Ragainę.
Siekiant Rambyno regioninio parko lankytojams pasiūlyti kuo įdomesnių lankytinų vietų, planuojama atkurti „Rojaus kelią“. Tai atkarpa nuo M. Jankaus muziejaus iki dabartinės ūkininko Mindaugo Karklelio sodybos, kurioje yra senas ir remonto reikalaujantis tiltas per Bitės upę. „Rojaus kelias“ – tai knyga, kurioje pateikta bitėniškės Lenės Grigolaitytės-Kondratavičienės gyvenimo istorija, atsiminimai. Ją skaičiusiems turėtų būti tikrai įdomu aplankyti romane aprašytų įvykių vietą.
Už M. Jankaus muziejaus yra įrengta apžvalgos vieta, iš kurios galima pamatyti Vilkyškių miestelio kalvagūbrį. Čia taip pat planuojama atnaujinti esamą susidėvėjusią infrastruktūrą. Žvelgiant iš aukštai, geologinė kalvagūbrio struktūra atrodytų įspūdingai, tik kol kas nėra galimybių tą padaryti. Rambyno regioninio parko direkcija turi idėjų, kad galbūt ant aukšto stiebo įrengus vaizdo kamerą, įspūdingas reginys galėtų būti rodomas lankytojų centre.
Pernai Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre sulaukta per 2,6 tūkst. žmonių. Surengti 133 ekspozicijų pristatymai, 30 ekskursijų, 2 žygiai, 1 edukacinė programa, vyko 8 visuomeniniai renginiai. Direktorės teigimu, ateityje parko teritorijoje planuojama įrengti lankytojų skaičiuotuvus.

Ragina tvarkytis
D. Milašauskienės teigimu, įdomi lankytina vieta galėtų tapti nuo Tilžės pusės Bitėnų link vedantis pėsčiųjų takas. Jį būtų galima paversti Knygnešių alėja. Vietoje, kur yra įsikūrusi Rambyno regioninio parko direkcija, kadaise buvo Gustavo Volbergo restoranas. Šios sodybos ūkinis pastatas virto moderniu lankytojų centru, bet liko dar vieno čia buvusio pastato pamatai. Norima atstatyti ir jį.
Nemažai veiklos būtų Šreitlaukio architektūriniame draustinyje. Šios gyvenvietės dvarvietė per Pirmąjį pasaulinį karą yra kone labiausiai nukentėjusi iš visų, esančių Lietuvoje. Neišlikę svarbiausių dvaro pastatų, o ir jų buvimo vietos nėra tiksliai žinomos. Dalis išlikusių dvaro komplekso pastatų yra privatizuoti, kiti pripažinti bešeimininkiais ir priklauso Pagėgių savivaldybei.
Vienas iš tokių –išlikęs Šereitlaukio dvaro rūsys. Didelis ir gražus rūsys galėtų būti sutvarkytas panaudojant ES lėšas. D. Milašauskienės teigimu, ten vertėtų įrengti ekspozicijos salę, kurioje būtų galima eksponuoti viso kadaise čia buvusio Šereitlaukio dvaro struktūros maketą. Tiktų ir nuorodos į tikrąsias kadaise čia buvusio dvaro pastatų pamatų vietas, bet tam prisireiktų archeologų pagalbos.
Atėjus pavasariui, Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė D. Milašauskienė gyventojams, sodybų, ūkių ir namų šeimininkams išplatino atvirlaiškį. Jame ragina žmones gražinti savo aplinką, palaikyti švarą ir tvarką sodybose. Rambyno apylinkės domina Lietuvos turistus, svečius iš užsienio, todėl svarbu, kad čia atvykę jie pamatytų ne tik įspūdingas vietas, bet ir tvarkingą Bitėnų gyvenvietę.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite