Kurėno „Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas

kurėnas

Dominyko Chlebinsko nuotr.

Šiemet minint iškilios Mažosios Lietuvos kultūros asmenybės, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje statomas 11 m ilgio kurėnas.  Projekto iniciatorius – jau nemažai Kuršių nerijos paveldo išsaugojimui, puoselėjimui ir garsinimui nuveikęs, Juodkrantėje restauravęs vilas “Maria” ir “Loebel” Dominykas Chlebinskas.

Projektas Juodkrantėje

Šiais metais Europos paveldo dienų metu bus pristatytas kitas Kuršių nerijos paveldui svarbus jo inicijuotas projektas – istorinio Kuršių marių burlaivio, kurėno „Rėza”, statyba. Projekte susijungia materialusis ir nematerialusis kultūros paveldai, istorija, tradicinė laivadirbystė ir gyvas paveldo atkūrimo procesas. Kurėnas statomas Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Jį apžiūrėti, susipažinti su statybos procesu bus galima rugsėjo 25 d. 16 val.

Bendra projekto vertė – apie 80 000 Eur, iš kurių 45 000 Eur finansuoja Neringos savivaldybė. Projektui taip pat suteiktas UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos patronažas, pabrėžiantis projekto kultūrinę ir paveldo išsaugojimo reikšmę.

Kurėnas atkuriamas remiantis išlikusia istorine medžiaga bei Eduardo Jonušo atkurtų kurėnų brėžiniais. Statybos darbai vykdomi siekiant išlaikyti kuo didesnį istorinį autentiškumą – naudojamos tradicinės medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir senosios, autentiškos laivadirbystės technologijos.

Tikisi visuomenės susidomėjimo

Projekto tikslas nėra vien pastatyti istorinės išvaizdos laivą. Siekiama atkurti ir visuomenei pristatyti dalį nykstančio Kuršių marių laivybos bei tradicinės laivadirbystės paveldo, kartu tęsiant Eduardo Jonušo pradėtą šio paveldo pažinimo ir atkūrimo tradiciją.

„Tikime, kad šis projektas bus įdomus ne tik kultūros paveldo specialistams, bet ir visuomenei, besidominčiai Kuršių nerijos istorija, pamario kultūra, tradicine laivadirbyste, Mažosios Lietuvos paveldu bei gyvąja kultūros tradicija”, – sakė D. Chlebinskas. – Kurėno projektą planuojame tęsti ir po jo statybos užbaigimo. 2027 metais numatome pradėti kurėną eksploatuoti, naudojant jį kultūrinėms, edukacinėms ir paveldo pažinimo veikloms. Taip pat planuojame sukurti dokumentinį filmą apie kurėno „Rėza“ statybą, kuriame būtų užfiksuotas visas atkūrimo procesas – nuo istorinių šaltinių ir brėžinių, tradicinių technologijų bei laivadirbių darbo iki kurėno užbaigimo ir pirmojo išplaukimo. Tikimės, kad kurėno „Rėza“ atkūrimas taps ne tik istorinio laivo statybos projektu, bet ir gyvu Kuršių marių kultūros paveldo išsaugojimo, pažinimo bei perdavimo ateities kartoms projektu”.

Kultūros paveldo dep. inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite