Kur kreiptis pagalbos per šventes sutrikus sveikatai?

 

 

 

 

Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sunegalavę gyventojai neretai pasimeta ir gerai nepasvarstę nedelsdami vyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais iš tiesų reikėtų kreiptis pagalbos. 

Bet kuriuo paros metu

„Pirmiausia, būtina žinoti, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Taigi reikiamą medicinos pagalbą žmogus turi gauti visą parą, nepaisant to, kada jos prireikia – įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

Pasak jos, pacientus neretai suklaidina tai, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai šeimos medicinos paslaugas nepertraukiamai teikia pačios. Bet net ir tuo atveju jos yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba.

Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Ligonių kasų interneto svetainėje surinkta ir nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.

Į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus.

Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo, atsiranda dusulys ir pan. Tačiau visuomet derėtų protingai įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali palaukti poliklinikos darbo valandų. Tarkime, išsirašyti kasdienių vaistų ar profilaktiškai pasitikrinti sveikatą galima planine tvarka, iš anksto susiplanavus vizitą pas savo šeimos gydytoją. Tik tokiu būdu bus išvengta ilgų eilių laukiamajame ir budinčio gydytojo paslaugos bus suteiktos operatyviau.

Pirmiausia – į šeimos gydytoją

„Vis dar dažni atvejai, kai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių atvyksta pacientai, kuriems užtenka šeimos gydytojo paslaugų. Tuomet priėmime susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia. Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai žmogui reikalinga būtinoji medicinos pagalba. Pavyzdžiui,  patyrus traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei žmogaus sveikatai ar gyvybei. Ar pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas“, – atkreipia dėmesį O. Burokienė.

Be abejo, žmogui prireikus skubios pagalbos nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefono numeriu 112.

Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.

Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neapsidraudusiems.

Be to, ji turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Vilniuje, jo viešnagės Klaipėdoje metu, nutikus nelaimei, jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią polikliniką uostamiestyje.

Ligonių kasos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite