Kur dėti nudėvėtas padangas? Trys patogūs būdai

Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti regioninio atliekų tvarkymo centro nustatytą padangų kiekį (4 ar 5). Arčiausiai Šilutės tokia aikštelė veikia važiuojant Žemaičių Naumiesčio link, Rumšų kaime (KRATZ aikštelė).

Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti ir Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

Pakalbintas Rumšų stambiųjų atliekų aikštelės vadybininkas Giedrius Dragūnas sakė, kad sudėvėtų padangų gausiau sulaukia nuo pat kovo mėnesio. Dar didesnis pagyvėjimas jaučiamas šiomis dienomis, kai artėja termino pabaiga, iki kurio būtina žiemines padangas pasikeisti vasarinėmis.

„Štai ir dabar ateina žmogus, atgabenęs priekaboje senų padangų. Priimame nuolatos, aikštelės darbo laiku. Kai prisipildo konteineris, šalia krauname į nustatyto dydžio rietuvę, tačiau konteinerius tuoj pat išveža. Padangas atvežusio gyventojo prašoma tik parodyti asmens dokumentą“,– telefonu informavo Šilutės rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės vadybininkas. Jis pridūrė, kad šiuo metu ypač intensyviai į aikštelę gabenamos įvairių medžių ir krūmynų šakos, kitos namų ūkiuose susikaupusios stambesnės atliekos. Ne be reikalo, balandis nuo seno laikomas švaros ir apsikuopimo mėnesiu.

Ir padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės taip pat privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas.

Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pat pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos agentūra primena, kad atsikratę padangų nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, gyventojai gali turėti neplanuotų išlaidų. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus aplinkai padarytai žalai atlyginti ir nuo 30 iki 90 eurų baudą.

Pernai vien per pirmąjį pusmetį Lietuvos miškuose surinkta 173 tonos senų padangų, daugiau nei per visus 2019-uosius. Jų paliekama ir apleistuose pastatuose, žemės sklypuose. Padangos yra daugiau nei 120 metų. Deginti jų negalima, nes išsiskiria kenksmingos medžiagos.

Ateityje šios atliekos, atskyrus gumą, metalą ir tekstilę bus perdirbamos, guma naudojama keliams, šaligatviams, dviračių takams tiesti, sporto, žaidimų aikštelėms kloti.

AM ir pamarys.eu inf.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite