Kur birželį žaibavo dažniausiai

Meteo.lt apžvelgia, koks buvo birželis. Skelbiama, kur žaibavo dažniausiai, o trečiasis mėnesio dešimtadienis buvo labai šiltas ir sausesnis nei vidutiniškai. Vietos, kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis, kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Didesnė dalis išlydžių buvo fiksuojama pirmoje birželio pusėje. Iš viso Lietuvoje užfiksuota 21,8 tūkst. žaibų išlydžių. Mėnuo buvo daugiau nei trečdaliu ramesnis lyginant su geguže, kai buvo užfiksuota per 36 tūkst. žaibų išlydžių.

Iš 21,8 tūkst. tik 5234 išlydžiai (arba ketvirtadalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės nepasiekė. 16,8 tūkst. išlydžių (arba ~3/4) buvo neigiamo krūvio. Pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai, trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t.t. Šių būta gana nedaug – 1130 išlydžių arba ~5 proc. visų užfiksuotų perkūnijų.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Šakių ir Kalvarijos rajonuose, mažiausiai perkūnijų, t. y. ramiausia, buvo Birštono, Elektrėnų ir Prienų savivaldybėse. Daugiausia  perkūnijų būta šiomis birželio dienomis: birželio 2 d. – 10 062 išlydžiai; birželio 22 d. – 2984 išlydžiai; birželio 1 d. – 2053 išlydžiai. Septynias birželio dienas žaibų išlydžių iš viso niekur nebuvo užfiksuota, o devynias dienas Lietuvoje buvo tik iki 20 išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus-žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Tai dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai, vykstantys tarp debesų).

Birželio trečiasis dešimtadienis buvo labai šiltas ir sausas

Dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo +20°C.

Birželio 28 d. buvo pasiektas šios paros karščio rekordas Lietuvoje: +34°C Druskininkuose. Šią dieną buvo sumušti beveik visų meteorologijos stočių rekordai, išskyrus Klaipėdą, Nidą ir Šilutę. Žemiausia dešimtadienio temperatūra, 7,3 laipsnio šilumos, užregistruota birželio 21 d. Kazlų Rūdoje.

Birželio 26-28 ir 30 d. oro temperatūra pakilo iki +30°C ir aukščiau, registruotas pavojingas reiškinys – karštis – beveik visoje Lietuvoje. O 26-28 d. keturiose meteorologijos stotyse (Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje) užregistruota pirmoji šiais metais kaitra. Taip pat birželio 27-29 d. naktimis vietomis registruotos tropinės naktys (minimali oro temperatūra nenukrito žemiau +20°C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 11,7 mm. Tik 4 stotyse registruotas kritulių kiekis viršijo 20 mm: Laukuvoje 20,7 mm, Telšiuose 23,6 mm ir Birštone 32,4 mm, o didžiausias kiekis teko Šakiams – 41,2 mm. Mažiausiai kritulių registruota Panevėžyje ir Šumske, po 1 mm. Praėjusį dešimtadienį saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 104,8 val.: nuo 93,1 val. Varėnoje iki 113,4 val. Šiauliuose.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Kai sveikas gyvenimo būdas tampa našta. Specialistė vardija ženklus, kad persistengėte

vaistininkė

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.   Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu. „Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo

Kaip apsaugoti save ir artimuosius, kai dangų skrodžia žaibai?

žaibai

Sinoptikai prognozuoja audringus ir permainingus orus. Daugelyje šalies vietų lis, vėjo gūsiai sustiprės iki 15-17 m/s, kai kur griaudės perkūnija. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad siaučiant stipriam vėjui, nereikėtų po medžiais, elektros perdavimo bei ryšių linijomis statyti automobilių, negalima artintis prie nutrūkusių elektros laidų. Iš kiemų, balkonų į pastatų vidų reikėtų sunešti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, sandariai uždaryti langus ir duris. Esant galimybei, apie vėją būtina informuoti savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Pavojingiau gyvenantiems kaime

Perkūnijos jau pakeliui: kaip apsaugoti namus nuo netikėtų elektros šuolių?

žaibas

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau girdėjosi. Tai žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius. Kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Draudikai ir elektros inžinerijos ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tiek techninėmis apsaugos priemonėmis, tiek įvertinti būsto draudimo apsaugą. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį

Taip pat skaitykite