Kultūros pase – daugiau nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų

Kultūros ministro įsakymu patvirtintas naujas Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuriame – 386 naujos, tik nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos visų klasių mokiniams. Bendras nuotolinių paslaugų skaičius šiuo metu siekia 500. 

Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.

Kultūros ministerija, plėsdama Kultūros pase nuotoliniu būdu teikiamų kokybiškų paslaugų rinkinį ir atsižvelgdama į kultūros paslaugų teikėjų, kūrėjų siekį sudaryti lanksčias sąlygas ir galimybes gauti kultūrinės edukacijos paslaugas bei mokytojų ir mokinių lūkestį, buvo paskelbusi paraiškų priėmimą. Iš viso sulaukta 1075 paraiškų. Kultūros paso komisija naujas kultūros įstaigų ir organizacijų, edukatorių ir menininkų pasiūlytas nuotoliniu būdu teikiamas paslaugas atrinko vadovaudamasi Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, kuriame numatyti paslaugų atrankos kriterijai.

Siekiant papildyti Kultūros paso paslaugų rinkinį nuo 2021 metų rugsėjo teikiamomis paslaugomis, birželį planuojama skelbti kvietimą teikti paraiškas naujoms Kultūros paso paslaugoms.

2021 m. valstybės biudžete Kultūros paso programai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra skyrusi 4 mln. eurų.

Kultūros ministerija kartu su Švietimo mokslo ir sporto ministerija ieško ir kitų kultūrinės edukacijos raiškos formų, kaip pokarantininiu laikotarpiu užtikrinti kokybiškas, patrauklias ir įtraukias veiklas, sudarančias galimybes greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Kultūros min. inf.

SEO paslaugos SEOpaslaugos.com

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite