Kukli parama būstui tvarkyti

Pagėgių centre, Vilniaus g. 15, septynių butų dviaukštis gyvenamasis namas turės naują stogą, tačiau fasado sutvarkyti dar nepavyks. Stogą gyventojai susitvarkė už savo pinigus, tam išleidę beveik 60 tūkst. Lt. Planuota sutvarkyti ir namo fasadą, tačiau bendra darbų sąmata viršija 116 tūkst. Lt. Iš Pagėgių savivaldybės specialiosios programos tikėtasi 35 tūkst. Lt, tačiau neseniai Taryba iš Privatizavimo fondo paskyrė tik 5000 Lt.

Šio namo gyventojai už savo pinigus įstengė perdengti tik kiaurą stogą, nes viduje jau puvo butai. Fasadui tvarkyti pinigų trūksta.
Autorės nuotr.

Ir Pagėgių savivaldybės gyvenamųjų pastatų atnaujinimo programos lėšos liko žlugusiame Ūkio banke. Neseniai įvykusiame Tarybos posėdyje priimtas sprendimas iš Privatizavimo fondo 2014 m. pirmojo pusmečio sąmatos skirti Rukų evangelikų liuteronų parapijai klebonijos langams pakeisti 1500 Lt. Vasarį į Savivaldybę kreipėsi parapijos tarybos pirmininkas A. Dravininkas, prašydamas skirti 3000 Lt, nes klebonijos name gyvena dvi senelių šeimos ir viena neįgali moteris, auginanti nepilnametį sūnų.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Erškėtrožė“ namo techninio projekto daliai išlaidų padengti paskirta 3000 Lt. Šios bendrijos pirmininkė Janina Irena Bitinienė prašyme Savivaldybei nurodė, kad šio namo (Šilgalių k., Stoniškių sen.) gyventojų bendrija pirmoji dar 2009 metais renovavo daugiabutį namą pagal būsto renovavimo programą. Dešimčiai metų gauta 157 tūkst. Lt paskola su 7,56 proc. palūkanomis. Name gyvena aštuonios šeimos: trys pensininkės, vienas butas priklauso našlaitėms, kurios yra nepilnametės ir gyvena globos namuose. Nė vienas šių gyventojų neišgalėtų skirti daugiau lėšų namui tvarkyti. Vien parengti techninį projektą kainavę 17 tūkst. Lt, nemažai pinigų išleista dokumentams tvarkyti, bendrijai įregistruoti. Visos išlaidos sudarė 24,5 tūkst. Lt.
„Tai nieko nepadarysime…“
Taip kalbėjo Laimutė Totilienė, Vilniaus g. 15, Pagėgiuose, esančio daugiabučio gyventojų bendrijos „Vietra“ pirmininkė, išgirdusi žinią, kad bendrija gaus tik 5000 Lt namo fasadui remontuoti. Pagėgių savivaldybės taryba išgalėjo skirti tik tokią sumą, nors bendrija, kurią sudaro 7 butų gyventojai, tikėjosi bent 35 tūkstančių. Tikėjosi, nes anksčiau buvę žadėta. Deja…
Gyventojai jau baigia sutvarkyti namo stogą, darbų sąmata siekia 60 tūkst. Lt. Šias išlaidas jie dengia patys. Tikėtasi, kad su Savivaldybės pagalba iš gyvenamųjų namų atnaujinimo programos kartu pavyks sutvarkyti ir aptrupėjusį namo fasadą, padaryti kitų būtiniausių darbų. Gyventojai konkurso būdu susirado statybų bendrovę, kuri sutiko stogą ir kitus darbus atlikti pigiausiai ir garantavo penkerių metų priežiūrą. Dirba vyrai iš Tauragės. Stogas jau perdengtas, imtasi skardinimo darbų. O fasado tvarkymą, ko gero, teks atidėti, nes gyventojai nepajėgūs vieni apmokėti visų šių bendrų darbų sąmatos – per 116 tūkst. Lt.
Šis pastatas yra centrinėje Pagėgių gatvėje, netoli gražaus Savivaldybės pastato. Anksčiau Savivaldybės pažadėti 35 tūkstančiai litų, anot L. Totilienės, nebūtų padengę visų išlaidų, gyventojai dar būtų pridėję ir savo pinigų, o dabar, kai skirta tik 5000 Lt, nė neaišku, ką daryti.
Ko gero, fasadas kol kas liks apšiuręs, vargu ar pavyks sutvarkyti sienų įtrūkimus.

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite