KTU profesorė apie prisitaikymą prie klimato pokyčių: „Geltona šviesa jau dega ryškiai“
Klimato kaita vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą – nuo staigių orų svyravimų iki natūralių ekosistemų disbalanso. Lietuvoje jau matome, kad tradicinis keturių metų laikų ciklas pradeda keistis. Tuo tarpu Pietų Italijoje neįprastai gausu sniego…
Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorė, ir „Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“ projekto vadovė profesorė dr. Žaneta Stasiškienė teigia, kad šie pavyzdžiai rodo, kaip globalūs klimato pokyčiai veikia įvairias pasaulio dalis.
Europa – tankiai apgyvendintas regionas, kuris susiduria su dideliais iššūkiais: daugėja gyventojų, urbanizacija, klimato kaitos pabėgėliai. Urbanizuotų teritorijų plėtra dažnai vyksta žaliosios erdvės sąskaita. Tai neigiamai veikia tiek klimatą, tiek gyvenimo kokybę. Nors technologinės inovacijos prisideda prie energijos suvartojimo mažinimo ir skatina atsinaujinančios energijos plėtrą, šių priemonių vis dar nepakanka reikšmingiems pokyčiams pasiekti.
„Klimato kaitos iššūkių sprendimas reikalauja greitesnių ir ryžtingesnių veiksmų, įskaitant vartojimo įpročių keitimą ir naujų gyvenimo būdo tradicijų diegimą. Šie pokyčiai neturėtų būti suvokiami kaip griežtas savęs ribojimas, o kaip racionalūs sprendimai, skatinantys tvarumą“, – sako Ž. Stasiškienė.
Europa susiduria su klimato anomalijomis
Projekto pradžioje buvo išskirtos pagrindinės regionų problemos, su kuriomis susiduria įvairios Europos vietovės, atsižvelgiant į jų ekologinius, ekonominius ir socialinius iššūkius. Klimato kaitos poveikis šioms teritorijoms pasireiškia skirtingais būdais, lemiančiais tiek gyventojų kasdienį gyvenimą, tiek regionų ekonominę plėtrą.
Ž. Stasiškienė pasakoja, kad Liublino vaivadijoje Lenkijoje žemės ūkis užima daugiau nei 70 proc. teritorijos, tačiau regionas yra viena iš mažiausiai miškingų vietovių šalyje – tik 23,7 proc. Tai rodo, kad regiono ekonomika priklauso nuo tradicinių sektorių, kurie yra itin pažeidžiami klimato pokyčių.
„Prancūzijos Bretanės regionas susiduria su vis dažnėjančiomis sausromis, rekordinėmis temperatūromis ir pakrančių potvyniais dėl kylančio jūros lygio. Tam tikros gyventojų grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai miesto vietovėse, yra ypač pažeidžiami karščio bangų metu, o kaimo bendruomenės susiduria su tokiomis rizikomis kaip upių potvyniai ir miškų gaisrai“, – dalijasi ji.
Graikijos Šiaurės Egėjo jūros regione klimato kaitos pavojai yra įvairūs: ekstremalios karščio bangos, laukiniai gaisrai, sausros, audros, potvyniai ir kylantis jūros lygis. Pakrantės erozija ir šilumos salų efektas miesto teritorijose dar labiau didina regiono pažeidžiamumą. Šie pavojai kelia grėsmę infrastruktūrai, ekosistemoms, žemės ūkiui ir gyvenvietėms, taip pat didina sveikatos priežiūros ir energijos sąnaudas, neigiamai veikia BVP.
„Tipererio grafystė pietų Airijoje išsiskiria tuo, kad 60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Regionas labai priklauso nuo žemės ūkio ir maisto gamybos dėl derlingų žemių ir gausaus upių tinklo. Tačiau klimato pavojai – potvyniai, sausros ir vėjo audros – tampa vis dažnesni ir intensyvesni. Jie daro neigiamą poveikį vandens kokybei, ekosistemoms, infrastruktūrai ir privačiai nuosavybei. 2016 m. atliktas potvynių rizikos tyrimas nustatė 19 gyvenviečių, kurioms gresia pavojus, todėl buvo pradėta įgyvendinti potvynių mažinimo programas“, – sako KTU profesorė.
Ypsono savivaldybėje Kipre, Viduržemio jūros regione, pastebimas temperatūros kilimas ir kritulių kiekio mažėjimas, dar labiau didinantis vandens stygių. Vandens trūkumas išlieka opi problema, nes Kipre vienam gyventojui tenkantis gėlo vandens kiekis yra vienas menkiausių Europos Sąjungoje – vandens naudojimo indeksas siekia apie 45 proc. Tai rodo ir didelį perteklinį vartojimą.
„Geltona šviesa“ jau dega
„Bendra situacija Europoje kelia nerimą – „geltona šviesa“ jau dega ryškiai. Strateginiai ir politiniai sprendimai turi keistis, nes jų poveikis daro didelę įtaką ateities vystymuisi“, – sako Ž. Stasiškienė.
Lietuvoje pramonė, kurios net 87 proc. produkcijos yra eksportuojama, susiduria su vis griežtesniais tiekimo grandinių reikalavimais. Tvarumo ataskaitos, anksčiau laikytos tik formalumu, dabar tampa svarbia verslo išlikimo sąlyga. Partneriai tikisi ne tik pateiktų dokumentų, bet ir realių veiksmų: atsakingo žaliavų pasirinkimo, procesų efektyvumo užtikrinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Šie pokyčiai skatina įmones tobulėti, net jei jos dar nėra visiškai pasirengusios šiems iššūkiams.
Padės prisitaikyti prie klimato kaitos
Atsižvelgiant į Europos Komisijos strategiją dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, inicijuotas „Regionų prisitaikymo prie klimato kaitos (ADAPTO)“ projektas, siekiant padidinti regionų atsparumą neišvengiamam klimato kaitos poveikiui. Projekte dalyvauja partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Prancūzijos, Graikijos ir Kipro.
Ž. Stasiškienė pažymi, kad projekto unikalumas slypi jo koncepcijoje – jame dalyvauja patariamasis partneris, kuris tiesiogiai nekeičia politikos, tačiau teikia profesionalias rekomendacijas. „Labai vertiname, kad šį vaidmenį atlieka KTU. Šis pripažinimas suteikia universiteto ekspertams galimybę prisidėti rengiant svarbius dokumentus, pvz., Europos pramonės dekarbonizavimo gairės (angl. Mutual Learning Initiative, MLI) ir žiedinės ekonomikos standartai“, – sako ji.