Kraštiečių sueigos „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ atgarsiai

kraštiečiaiKartu su šventišku Šilutės miesto 515-uoju gimtadieniu, nuvilnijo po penkerių metų grįžusi tradicinė kraštiečių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“.

Gegužės 28–30 d. įvykusią šventę Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka organizavo jau septintąjį kartą. Sueiga subūrė iš šio krašto kilusius, čia gyvenusius ir dirbusius žmones, miesto gyventojus ir svečius bei dar kartą patvirtino, kad ryšys su gimtuoju kraštu išlieka svarbus nepaisant laiko ar atstumo. Trijų dienų šventės programa kvietė dalyvauti susitikimuose su kraštiečiais, meno parodų atidarymuose, literatūriniuose pristatymuose ir pašnekesiuose, mėgautis filmo peržiūra. Susiėjimai tapo erdve prasmingiems pokalbiams, prisiminimams, kūrybinių patirčių dalijimuisi ir bendrystei. Jų metu atsiskleidė įvairialypis kraštiečių indėlis į kultūros, meno ir visuomeninį gyvenimą, o jų istorijos tapo gyvu liudijimu apie Šilutės krašto žmonių talentus ir pasiekimus.

Meno ir kino vakaras sueigos pradžioje 

Kraštiečių sueigos renginiai prasidėjo gegužės 28-osios pavakarę Šilutės kultūros centre. Bendradarbiaujant Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai ir Šilutės kultūros centrui, antro aukšto fojė buvo atidaryta dailininkės Janinos Krasauskienės tapybos darbų paroda „Minčių kaitos atspindžiai“.

Pristatydama savo kūrybą autorė pabrėžė, kad šią parodą skiria kraštiečių sueigai ir miesto jubiliejui. Pasak dailininkės, reikšmingiausią įtaką jos kūrybiniam keliui turėjo Šilutė, čia sutikti mokytojai bei gyvenimo patirtys.

„Surengdama parodą noriu savo mielai tėviškei šiek tiek šviesos bei šilumos parnešti“, – kalbėjo J. Krasauskienė. Tai jau dešimtoji dailininkės personalinė paroda Šilutėje. Autorės teigimu, joje eksponuojami kelių pastarųjų metų kūrybos darbai. Paroda išsiskiria temų ir meninių motyvų įvairove – joje nesiekia vienos aiškios siužetinės linijos ar temos vientisumo. Menininkė leidžia laisvai skleistis minčių, jausmų ir vaizdinių tėkmei, kuri drobėse atsiskleidžia spalvų, formų ir nuotaikų kaita. Jaukią ir šventišką vakaro atmosferą kūrė folkloro ansamblis „Ramytė“ (vad. Giedrė Pocienė).

Vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti į režisieriaus Nerijaus Mileriaus dokumentinio filmo „Senio kelionės“ premjerą. Filme jautriai ir prasmingai pasakojama apie legendinio aktoriaus, garbingo Šilutės krašto žmogaus Juozo Budraičio gyvenimo ir kūrybos kelią. Kino juosta tapo ne tik pasakojimu apie išskirtinę asmenybę, bet ir savotiška kelione per laiką, atmintį bei vertybes.

Antroji sueigos diena, skirta susitikimams su kraštiečiais 

Gegužės 29 d. programa prasidėjo susitikimu su į Šilutę grįžusiais mūsų krašto žmonėmis – „Mus vienija Šilutė“. Renginio pradžioje skambėjo grupės „Karčema“ atlikėjų Vyganto Stoškaus ir Ryčio Kosciuškos atlikta kraštiečių daina „Šviesos parnešti, gera padaryti…“. Susitikimą vedė Marijus Budraitis. Į Šilutę sugrįžusius kraštiečius pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Seimo vicepirmininkė Daiva Žebelienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Laima Dumšienė.

Prisiminimais apie gimtąjį kraštą, profesinės veiklos patirtimis ir gyvenimo istorijomis dalijosi Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, Janina Krasauskienė, Stasys Petkus, Petras Pretkelis, Nijolė Marytė Šerniūtė, Marijus Šidlauskas, Vytautas Šileikis, Lilija Valatkienė, Stasys Venskus, Aurelijus Noruševičius, Uršulė Toleikytė. Pašnekovų pasakojimai atskleidė, kaip glaudžiai žmogų su gimtuoju kraštu gali sieti ne tik prisiminimai, bet ir noras sugrįžti, dalintis sukaupta patirtimi bei kūryba.

Lilijos Valatkienės tapybos paroda

Šventę tęsė tarpdisciplininio meno kūrėjos Lilijos Valatkienės tapybos parodos „Kai aš sėdėjau prie upės verkdama“ atidarymas. Kūrybinių darbų autorė – profesionali žurnalistė, įvairių kultūros projektų iniciatorė ir organizatorė, fotomenininkė, surengusi per 50 tapybos ir fotografijos parodų Lietuvoje bei užsienyje. Liliją sieja artimi ryšiai su pamario kraštu. Čia prasidėjo jos, kaip žurnalistės, karjera – 1980–1986 m. dirbo Šilutės rajono laikraščio „Pamarys“ redakcijoje. Vėliau organizavo ne vieną meno parodą, ne vieną susitikimą su šilutiškiais. Parodos atidarymo metu menininkė šiltai prisiminė Šilutės laikotarpį, žmones, su kuriais iki šiol bendrauja ir bendradarbiauja. Kalbėdama apie parodoje eksponuojamus darbus, kraštietė teigė, jog už kiekvieno paveikslo slepiasi istorija, asmeniškai išgyventa ir vietoje dienoraščio suguldyta į drobę. Kūriniuose atsispindi matyti kraštovaizdžiai, įvykiai, išgyventi įspūdžiai. Menininkės kūriniai skirti ne tik stebėti ir jais žavėtis. Paroda kelia opias aplinkosaugos problemas, visuomenėje sutinkamas žmonių dviveidiškumo apraiškas, dvasingumo stoką ir kt. Per savo sukauptus vaizdus ir fragmentuotus abstrakčios tapybos motyvus Lilija kviečia leistis į kelionę per liūdesį, skausmą, nuostabą ir džiaugsmą.

Ypatingą atmosferą šventės metu sukūrė iš Švėkšnos kilusi jaunoji poetė, sociologijos mokslų doktorantė Uršulė Toleikytė, surengusi poezijos vakarą „Eiliuota muzika“. Autorė skaitė savo kūrybą, kurioje atsiskleidė žmogaus vidiniai išgyvenimai, prisiminimai ir jautrus santykis su aplinka. Skaitymus lydėjo Roko Andrulionio muzikos įrašai.

Vakare gausiai susirinkusi auditorija susitiko su žurnalistu, rašytoju, vienu žinomiausių Lietuvos tiriamosios žurnalistikos atstovų, jubiliejinės 40-osios literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos laureatu Dovydu Pancerovu. Renginio metu pristatytas naujausias autoriaus romanas „Pragaro vartai“. Pokalbį vedė visuomenininkas ir žurnalistas Saulius Sodonis, kalbinęs svečią apie kūrybą, rezonansinius tyrimus, darbą karo zonose ir profesinės veiklos patirtis. Susirinkusieji aktyviai įsitraukė į diskusiją, uždavė klausimų ir turėjo progą artimiau susipažinti su kraštiečiu, kurio profesinis kelias prasidėjo Šilutėje.

Kraštiečių sueigą užbaigė susitikimas su Arūnu Valinsku 

Kraštiečių sueigos „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ baigiamasis akcentas – susitikimas su televizijos laidų vedėju, prodiuseriu ir knygos autoriumi Arūnu Valinsku. Renginio metu pristatyta autobiografinė knyga „Valius. Tai buvo kažkas tokio“.

Pokalbį vedė kraštietė, dainininkė, televizijos ir radijo laidų vedėja Simona Čėsnaitė-Matkevičienė, su A. Valinsku dirbusi projekte „Kelias į žvaigždes“. Jų dialogas virto gyvu ir nuoširdžiu pokalbiu apie gyvenimo pasirinkimus ir svarbiausius etapus, profesinius iššūkius. Renginio metu netrūko humoro, netikėtų ir atvirų gyvenimo istorijų, prisiminimų iš vaikystės Šilutėje, apie įvairias sutiktas asmenybes. „Šilutė yra vienas iš tų miestų, kuriame aš jaučiuosi kaip namie. Šis kraštas liko ne tik mano prisiminimuose, bet ir jausmuose“, – prisipažino A. Valinskas.

Svečią sveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir gausi renginio publika.

Bendrystės, atminties ir sugrįžimų šventė 

Septintoji kraštiečių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ dar kartą įrodė, kad ryšys su gimtuoju kraštu išlieka gyvas nepriklausomai nuo to, kur žmogų nuveda gyvenimo kelias. Tris dienas vykę renginiai suteikė progą susitikti seniai matytiems bičiuliams, prisiminti svarbius gyvenimo etapus, pasidalinti sukaupta patirtimi ir įkvėpti jaunąją kartą. Tokie susitikimai primena, kad didžiausias kiekvieno krašto turtas yra žmonės, kuriuos vienija bendros šaknys, vertybės ir meilė gimtajai žemei.

Šilutės rajono savivaldybės 2026 metų strateginį kultūros renginį – kraštiečių sueigą „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ finansavo Šilutės rajono savivaldybė. Rėmėjas – Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyrius. Bičiuliai – Šilutės kultūros centras, Šilutės turizmo informacijos centras.

Informaciją parengė

Virginija Veiverienė, Dalia Bardauskienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite