Konstitucijos egzaminą laikė rekordinis dalyvių skaičius – per 29 tūkstančius gyventojų

Spalio 25 d. vykusį Konstitucijos egzaminą laikė net 29 099 dalyviai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Šiemet trečią kartą prie Konstitucijos egzamino jungėsi ne tik Lietuvoje gyvenantys, bet ir savo šalį mylintys tautiečiai iš Indonezijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos, Kinijos, Austrijos ir kt.

17-ajame žinių patikrinimo iššūkyje dalyviai rungiasi šiose kategorijose: geriausiai Konstituciją išmanantis moksleivis (pagal klases); geriausiai Konstituciją išmanantis studijuojantis teisę ar teisinį išsilavinimą turintis asmuo; geriausiai Konstituciją išmanantis asmuo; aktyviausia mokykla; vyriausias dalyvis; geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis.

Vertinimo komisiją sudaro Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda, Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Mizaras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis, VDU licėjaus „Sokratus“ pilietiškumo mokytoja Roberta Žižienė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Haroldas Šinkūnas.

Laimėtojai bus apdovanoti Teisingumo ministerijos įsteigtais prizais: 50 eurų nominalo kolekcinėmis aukso monetomis, skirtomis Valstybės Konstitucijos 100-mečiui, planšetiniais kompiuteriais, belaidėmis ausinėmis, momentiniais fotoaparatais ir išmaniaisiais laikrodžiais. Taip pat jiems bus skirtas specialus projekto globėjo LR Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas.

Lapkričio 20 d. Prezidentūroje vyks apdovanojimų ceremonija, kurios metu Konstitucijos egzamino globėjas Prezidentas Gitanas Nausėda ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska apdovanos geriausiai Konstitucijos egzamine pasirodžiusius dalyvius. 2022 m. Konstitucijos egzaminą laikė 25 823 gyventojai.

Teisingumo min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite