Bitėnuose ūkininkaujantis Mindaugas Karklelis pastaruoju metu sulaukia nemažai smalsuolių, kurie vyksta į jo ūkį norėdami apžiūrėti automatizuotą karvių melžimo įrenginį, dažnai vadinamą robotu. Jis vienas iš pirmųjų Lietuvoje įsigijo tokį įrenginį. Apsilankę šio ūkininko naujai pastatytame tvarte šiuolaikinių, racionalių sprendimų galėtų pavydėti net stambiausi ūkininkai. Roboto savininkas juokavo, kad jei ir toliau smalsuoliai taip aktyviai važiuos apžiūrėti jo įsigytų įrenginių, gal vertėtų imti už tai mokestį…

Tvarto konstrukcijoms M. Karklelis panaudojo medieną.

Kada melžtis, sprendžia karvės…
M. Karklelio ūkis yra mišraus tipo – augalininkystė ir gyvulininkystė. Per 150 ha žemės valdantis ūkininkas savo valdose užsiaugina reikalingų pašarų, likusią dalį parduoda. Plėtodamas pienininkystę, ūkininkas neseniai pasistatė naują tvartą – šiuo metu turi net tris. Iš viso laiko 70 karvių.
Baigiamiesiems naujai pastatyto tvarto įrengimo darbams lėšų M. Karklelis sakė bandys gauti pasinaudodamas Lietuvos kaimos plėtros investicinėmis programomis.
Nuo šių metų pradžios naujame tvarte jau veikia melžimo robotų gamybos lyderės „Lely“ firmos įrenginys. Šia įranga karvės per dieną gali būti melžiamos keletą kartų, tad melžimo procesas be sustojimo vyksta visą parą. Kiekviena karvė ant sprando turi dirželį su mikroschema, buitiškai vadinama čipu. Pagal tai melžimo robotas atpažįsta kiekvieną gyvulį individualiai ir fiksuoja įvairius jo rodmenis: melžimų kiekį, judėjimą, skrandžio veiklą, bendrą primelžto pieno kiekį ir kitus duomenis.
Šeimininkas kompiuterio ekrane mato visus duomenis. Pagal juos labai aiškus gyvulio produktyvumas, kuri karvė kada suserga ir t. t. Susisteminti duomenys padeda nustatyti kiekvienos karvės rują.

Prie melžimo roboto karvės greitai priprato.

Anot ūkininko, tokia sistema yra labai naudinga, mat sisteminant ir analizuojant duomenis galima gauti daug geresnių rezultatų.
Ūkininkas pastebėjo, kad pagal kompiuterio išvestą vidurkį šiame tvarte karvės per dieną melžiamos 3,2 karto. Žinoma yra tokių, kurios prie melžimo roboto per dieną ateina po 5 kartus, o kai kurios – prieš užtrūkimą tik po du. Pavyzdžiui, naudojant melžimo aparatus, ūkininkai per dieną dažniausiai karves melžia du kartus. Po tris melžimus organizuoja didesnės bendrovės, bet tai automatiškai didina ir gamybos sąnaudas. Robotas pamelžia papildomai ir tai nieko nekainuoja. Taip primelžiama daugiau pieno su mažesnėmis sąnaudomis.
Pažymėtos mikroschemomis
Prie melžimo roboto gyvuliai ateina savo noru, mat čia jiems automatiškai atseikėjama kombinuotųjų pašarų. Pagal individualiai surinktus duomenis, reguliuojamas duodamų pašarų kiekis bei greitis. Robotas žino, kiek laiko melžiama priėjusi karvė ir pagal tai jai skiria kombinuotųjų pašarų.
Gyvuliui ėdant automatinis manipuliatorius nuplauna tešmenį ir pradeda melžti. Moderni įranga tuo pat metu atlieka pieno kokybės tyrimą, – jeigu žaliava tinkama, ji keliauja tiesiai į šaldytuvą. Blogas pienas iš karto atskiriamas, kad neužterštų visos produkcijos.
Pasak M. Karklelio, vienas melžimo robotas optimaliai gali aptarnauti 60 karvių bandą. „Gyvuliai prie šios technologinės naujovės priprato gana greitai. Maždaug po trečio melžimo karvės nebejausdavo streso. Nuo melžimo roboto darbo pradžios praėjus maždaug 3,5 mėnesio, melžimo procesas įgavo ciklą. Tam reikėjo įvesti pastovų karvių šėrimo grafiką, kad gyvuliai įprastų prie naujos tvarkos“, – pasakojo pieno ūkio šeimininkas.
Įrengdami melžimo robotus dauguma ūkininkų stato ir selekcinius vartus. Pavyzdžiui, gyvuliams panorus gerti, jiems tenka praeiti pro šiuos vartus ir jie automatiškai patenka į melžimo vietą. M. Karklelis įsitikino, kad automatizuota melžimo sistema puikiai veikia ir be selekcinių vartų, kurių pastatymas kainuoja papildomai.
M. Karklelis neslepia, kad melžimo robotas nėra pigus malonumas – toks įrenginys kainavo pusę milijono litų. 60 proc. finansavimą jis gavo pasinaudojęs 2007-2013 m. paramos programos priemone „Valdų modernizavimas“. Ūkininkas sakė, jog melžimo robotą galima nupirkti ir pigiau, bet jei nebus įdiegta papildomos įrangos, karvės juo nesinaudos ir melžimo procesas nevyks. Perkant tokį įrenginį būtina įrengti kelių rūšių kombinuotųjų pašarų tiekimą, mikroschemomis pažymėti gyvulius, kad procesą būtų galima valdyti pagal surinktus duomenis.

Karvės noriai eina pasikasyti šonus prie besisukančio šepečio.

Kol kas naujajame tvarte veikia tik vienas toks įrenginys, bet pastatas suprojektuotas ir pastatytas su vieta dar vienam.
Padidėjo primilžis
„Investicijos buvo išties nemažos. Nereikia pamiršti ir tvarto statybos kaštų, o kur dar roboto kaina! Kad optimaliai būtų galima dirbti ir siekti įrangos atsipirkimo, planuoju įsigyti dar vieną tokį įrenginį. Turint du darbo sąnaudos nebedidėtų, taigi atsipirkimas pagreitėtų.
Idėją įsigyti karvių melžimo robotą brandinau maždaug dešimt metų. Iš pradžių atrodė nerealu, bet laikui bėgant viską gerai apgalvojau ir atsiradus galimybei įsigijau. Per tą laiką domėjausi šia įranga, aplankiau ne vieną ūkį, sėmiausi idėjų.
Anuomet turėjau mažą tvartą, kuris sudegė. Jį atstačius, gyvulius pradėjome laikyti palaidus ir vis galvoje kirbėjo mintis, kaip būtų gerai įsigyti robotizuotą melžimo sistemą. Turbūt kiekvienas pienininkas svajoja apie nuo nieko nepriklausomą melžimo procesą. Juk iškyla nemažai problemų dėl darbo jėgos stygiaus. Kasdieniai melžimai pririša prie ūkio, todėl nebelieka laisvo laiko.
Ko gero, didžiausias įdiegtų robotų privalumas – atkrito melžimas. Gyvulius taip pat dažnai atvažiuoju apžiūrėti, bet nebesu pririštas prie laiko. Visus reikiamus duomenis galiu sekti kompiuteriu ne tik namuose, bet ir būdamas bet kur, įsijungęs mobilųjį telefoną.
Melžimo aikštelės principas yra kur kas pigesnis, o turint robotą reikia papildomai skirti lėšų jo priežiūrai ir servisui.
Iki robotų įdiegimo vidutinis karvių duodamo pieno per dieną vidurkis siekė 22-23 litrus, o įdiegus automatinį melžimą jis padidėjo iki 29-30 litrų. Tai ženklus padidėjimas“, – pasakojo bitėniškis M. Karklelis.
Muzika tvarte
Anot ūkininko, įdiegus melžimo robotą, atsirado ir papildomų išlaidų. Reikia papildomai pirkti koncentruotųjų pašarų, bet susitaupo paties gamintų pašarų. Tenka investuoti ir į plovimo priemones. Po kiekvieno melžimo sistema išsiplauna, o kelis kartus per parą automatiškai ji dezinfekuojama.
Tą dieną, kai lankėmės M. Karklelio tvarte, buvo atvykę AB „Lytagra“ atstovai, kurie atliko garantinį melžimo roboto aptarnavimą, kuris įrenginio eksploatavimo pradžioje daromas kas 20 tūkst. melžimų. Įrenginiui suteikiama metų laiko garantija, bet pagal poreikį, susimokėjus tam tikrą pinigų sumą, ją galima pratęsti.
Šiame tvarte karvės turi ne tik savo vietas prie šėryklos, bet ir šiaudais išklotas vietas atsigulti. Čia sumontuota automatinė mėšlo valymo įranga, veikianti pagal laikmatį. Garde pakabintas besisukantis šepetys, prie kurio prisiglaudusios karvės gali pasikasyti. Bene labiausiai nustebinęs dalykas – visą laiką skambanti klasikinė muzika. Pasirodo, tai galvijus veikia teigiamai.
Visos pertvaros padarytos iš medžio – tai ir pigiau, ir gyvuliams geriau nei metalinės konstrukcijos. Ūkininkas sakė statyboms naudojęs senų fermų konstrukcijas, taip pavyko išlaidas sumažinti kone 4 kartus.
Pažangus ūkininkas dar norėtų pagerinti tvarto mikroklimatą, sudėti naujas užuolaidas, sumažinti išlaidų pašarams. Šiuo metu gyvulius šeria šienainiu iš rulonų bei kukurūzų silosu. Kasmet vien rulonų pakavimo medžiagai tenka skirti po 15-20 tūkst. Lt. Tad šeimininkas planuoja įsigyti nuosavą žolės rinktuvą, kuris turėtų atsipirkti per keletą metų.

Simonas SKUTULAS