Kokius egzaminus laikyti, abiturientai gali rinktis iki vasario 15 d.

Abiturientai turės daugiau laiko apsispręsti, kokius egzaminus laikyti. Pasirinkimo laikas pratęstas nuo lapkričio 25 d. iki vasario 15 d. Šiais mokslo metais abiturientams pirmą kartą bus leidžiama tais pačiais metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikės surinkti 25 taškus. Šis reikalavimas galios visiems valstybiniams brandos egzaminams.

Tai patvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės pasirašytame 2026 m. valstybinių brandos egzaminų tvarkos apraše.

Daugiau lankstumo ir patogumo abiturientams

Pailginus abiturientų ir kitų kandidatų apsisprendimo laiką iki vasario vidurio, jie turės galimybę per ilgesnį terminą apgalvoti, kokius egzaminus renkasi laikyti, tai sieti su tolesniu mokymusi ar studijomis.

„Iki sausio mėn. pabaigos mokiniai dar gali keisti dalykus ar jų lygius. Sausio-vasario mėn. vyksta karjeros, studijų mugės, todėl, pasikeitus tikslams dėl tolesnės karjeros, nereikės prašymų tikslinti, patikslintų prašymų administruoti ir taip sumažės administracinė našta mokykloms“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Be to, įvedama vieša elektroninė sistema kandidatų egzaminų pasirinkimui stebėti ir pasirinktoms įvedimo klaidoms taisyti. Patys III-IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.

Suteikiama galimybė valstybinių brandos egzaminų laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių.  Pvz., kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje. Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties.

Išlaikymo kartelė – 25 taškai

Po ilgų svarstymų ir diskusijų priimtas sprendimas koreguoti valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribą, nustatant 25 taškus. Egzaminas turi būti įveikiamas ne tik akademinių gimnazijų ar korepetitorių ugdomiems abiturientams, bet ir kitiems besimokantiesiems.

„Laikinai, kol bus peržiūrėtos ugdymo programos, mokyklos aprūpintos vadovėliais, subalansuotos egzaminų užduotys nekeičiant reikalavimų aukštesnio lygmens pasiekimams, reikalingiems stoti į aukštąsias mokyklas, sudarome galimybes ne tik geriausiai besimokantiems abiturientams gauti brandos atestatus. Ministerija jau imasi priemonių šiems laikiniems sunkumams pašalinti“, – sako viceministras J. Petkevičius.

25 taškų išlaikymo riba nustatoma tik dvejiems metams iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.

Griežtesni reikalavimai egzaminų vertintojams 

Aiškiau apibrėžiamos egzaminų vertinimo komitetų kompetencijų ribos, didinami reikalavimai, o kartu ir pagalba egzaminų vertintojams, užduočių recenzentams ir rengėjams. Pastariesiems Nacionalinė švietimo agentūra organizuos specializuotus nacionalinius ir tarptautinius mokymus.

Nacionalinė švietimo agentūra prieš kiekvieną egzaminą informuos mokyklas apie reikalavimus kompiuterių parametrams, padės mokykloms pasitikrinti egzaminams paruošto kompiuterio tinkamumą.

Kad mokiniai užduotis atliktų sąžiningai, į kompiuterius įdiegiama programinė įranga, ribojanti galimybes naudotis pašaline informacija.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite