Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų.

Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas  elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę ir net cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius. Deginant tokius daiktus teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį bei gruntinius vandenis.

Deginamų atliekų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai

Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairių kenksmingų ir taršių degimo produktų. Kūrendami draudžiamomis  medžiagomis žmonės ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnes kvėpavimo takų ligas. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų: tekstilės, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių ir t.t.

Labai pavojinga namų šildymui naudoti cheminėse medžiagose išmirkytus medinius pabėgius (geležinkelio bėgių atraminės detalės). Juos deginant išsiskiria įvairių kenksmingų teršalų. Jais užteršiamas ne tik aplinkos oras, bet laikui bėgant jie nusėda į dirvožemį patenka į gruntinius vandenis.

Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas. Deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis.

Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pvz., krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai.

Aplinką teršia ir pelenai

Aplinką gali teršti ir kūrenimo metu susidarantys pelenai. Dalis žmonių, pelenus išbarsto prie savo namų, sode, darže nekreipdami dėmesio kad buvo kūrenama netinkamu kuru. Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas ar atliekas, yra žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Tokius pelenus išbarsčius šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, o iš ten gali patekti į gruntinius vandenis, auginamus vaisius, daržoves ir kitus augalus, o su jais – į gyvūnų ar žmonių organizmus.

Alternatyvos taršai

• Namus šildytis galima renkantis tinkamą kurą – sausas malkas, sertifikuotas granules ir dujas.
• Bent kartą per metus patikrinti šildymo įrangą: išvalyti kaminą, pasirūpinti ventiliacija, įvertinti katilo ir krosnelės būklę. Ši profilaktika sumažina gaisro riziką, prailgina įrenginių tarnavimą ir užtikrina efektyvų šildymą.
• Taršius sprendimus keisti į mažiau taršius: centralizuotą šildymą, modernius katilus ir šilumos siurblius.

Svarbu

Netinkamai prižiūrimi kaminai ir židiniai į aplinką papildomai išskiria kenksmingas medžiagas net ir naudojant tinkamą (išdžiovintą bei sausą medieną, medžio pjuvenų briketus ar granules) kurą.

Daugiau informacijos apie oro taršą ir žalą sveikatai galima rasti Higienos instituto parengtoje publikacijoje „Prasidedant šildymo sezonui – kaip šildytis atsakingai ir saugoti sveikatą“. Nuorodą rasite čia.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą, savivaldybių valstybės tarnautojams yra pavesta kontroliuoti atliekų deginimo atvejus buitiniuose taršos šaltiniuose. Savivaldybių pareigūnai taip pat yra atsakingi už administracinių nusižengimų tyrimus ir protokolų surašymą, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.

Atsakomybė

Už atliekų ar kitų medžiagų, kurios nėra kuras, deginimą gali tekti mokėti baudą ir atlyginti žalą aplinkai.

• Aplinkosaugininkai informuoja, kad už neskirtų kūrenimui medžiagų ar atliekų deginimą, asmenims taikoma Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.
• Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 000 eurų.
• Taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala, kurios minimalus dydis – 100 eurų.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos

Komunikacijos departamento inf.