Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

Ar kada susimąstei, ką tau reiškia jūra? Ir ne tik jūra… Mums visiems svarbus pasaulinis vandenynas, į kurį įeina ir Baltijos jūra.

Štai keli faktai, kodėl būtina saugoti jūras ir vandenynus!

Pasaulinis vandenynas

Gamina daugiau nei 50 proc. deguonies, kuriuo kvėpuojame.

Kiekvienais metais sugeria apie 30 proc. išmetamo CO₂.

Reguliuoja klimatą ir kritulių kiekį.

Yra namai daugiau nei 90 proc. visų laisvėje gyvenančių rūšių.

Net 3 milijardams žmonių jūros gėrybės – pagrindinis baltymų šaltinis.

Apie 80 proc. vandenynų vis dar neištirta

Deja, vandenynų ir jūrų ekosistemos nyksta grėsmingu greičiu. Mokslininkai tai jau vadina šeštuoju masiniu rūšių išnykimu – reiškiniu, kuris neišvengiamai palies kiekvieną iš mūsų.

Didelę žalą daro žmogaus veikla: intensyvi žvejyba, buveinių naikinimas, tarša, invazinės rūšys… Per jūras vyksta apie 90 proc. pasaulinės prekybos. Jūrų turizmas sudaro apie 50 proc. pasaulio turizmo sektoriaus.

Tad šiandien verta susimąstyti, ką galime padaryti kiekvienas, kad išsaugotume jūrines ekosistemas.

Projektas Baltijos apsaugai

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su kitais Europos partneriais vykdo  tarptautinį projektą PROTECT BALTIC, kurio pagrindinis tikslas – sukurti Baltijos jūros apsaugos pagrindus.

Vis daugiau šalių supranta, kad jūrų apsauga yra ypač svarbi. Todėl projekte PROTECT BALTIC jos jungiasi bendram tikslui – veiksmingesnei Baltijos jūros apsaugai. Šiame projekte dalyvauja 7 Baltijos jūros valstybės.

Baltijos jūra – viena jauniausių, bet ir labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.Baltijos jūroje yra „negyvųjų“ jūros dugno zonų. Kadangi ši jūra negili, pusiau uždara, lėta vandens cirkuliacija, todėl vanduo čia atsinaujina maždaug kas 30 metų.

Projekte PROTECT BALTIC planuojama optimizuoti Pajūrio juostos apsaugos priemonių įgyvendinimą, planuojama, kaip apriboti neigiamą žmogaus veiklos poveikį ekosistemai.

PROTECT BALTIC projektas vykdomas 2023-2028 metais.

Prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo galime kiekvienas: elgdamiesi atsakingai, gyvendami tvariai ir skleisdami žinią „Saugokime Baltijos jūrą kartu!“.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite