Kodėl lietuvių sugautos menkės apdorojamos Lenkijoje?

Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ žvejai nori ne tik žvejoti, bet ir patys parduoti savo laimikį. Šiuo metu kuriamas prekinis ženklas, įgyvendinamas verslumą skatinantis projektas.

Prekinis ženklas – viena priemonė iš projekto „Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2014-2017 m. gamybos ir prekybos planas“. Šis Europos žuvininkystės fondo remiamas projektas skirtas paskatinti žvejų verslumą teikiant prekybai žuvies produktus, didinti jų prieinamumą, stabilizuoti kainas.
Pasak asociacijos pirmininkės Sigos Jakubauskienės, prekės ženklas padės geriau įsidėmėti ir pažinti asociacijos narių produktus, suteikti žinių apie pačią „Lampetrą“. Siekiama, kad vartotojai suprastų, jog „Lampetros“ prekės ženklu bus ženklinami Pamario krašto žvejų, gaudančių gėlavandenes žuvis, produktai, kad tos žuvys parduodamos šviežios. Šiuo metu asociacijos narių produktais prekiaujama „Rimi“ prekybos tinkle, tačiau norima, kad Pamario gėrybės patektų ir į kitus prekybos tinklus.
Kol kas nežinoma, kaip atrodys tas „Lampetros“ prekės ženklas. Jis dar kuriamas. Tuo užsiima viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi mažoji bendrija „Greyta“ iš Klaipėdos. Šiuo metu juridiškai tikrinama, ar unikalus ir niekur nesikartoja pats „Lampetros“ pavadinimas. Asociacija veikia per 20 metų, todėl tikimybė, kad toks prekinis vardas jau užimtas, labai maža. Žvejai pageidauja, kad prekinis ženklas primintų kokią nors vietinę gėlavandenę žuvį. Prekinių ženklų, kuriuose vaizduojamos jūrinės žuvys ar kitokie gyviai yra daug, o mūsiškiai norėtų matyti ženkle karšį, lydeką, ešerį ar ką nors panašaus. Užregistruoti „Lampetros“ prekinį ženklą numatoma kitų metų pradžioje, tačiau įstatymas nedraudžia jo naudoti ir iki įregistravimo.

Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė sakė, kad žvejai skatinami patys apdoroti ir parduoti sugautą žuvį.

Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė sakė, kad žvejai skatinami patys apdoroti ir parduoti sugautą žuvį.

S. Jakubauskienė tikisi, kad žeklą galės pademonstruoti jau rugsėjo 3 d. Šilutėje vyksiančiame žuvienės virimo čempionate. Nors oficialiai neužregistruotas prekinis ženklas jau skleis žinią apie „Lampetrą“. Kalbėdama apie būsimą žuvienės virimo čempionatą, S. Jakubauskienė sakė, kad žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai šventės dalyvius pradžiugins ne tik tradicine žuviene, jie surengs karšių produktų degustaciją.
„Karšio kaina krenta, todėl norime žmones paskatinti valgyti vietines žuvis. Pavaišinsime visus. Ruošiamės tai degustacijai, esame numatę finansavimo šaltinius, nes tai taip pat įgyvendinamo projekto dalis. Tikimės, žuvies užteks“, – sakė S. Jakubauskienė.
Minėtame projekte dar numatyti moksliniai tyrimai, vartotojų apklausos. Bandoma sužinoti, kokių produktų pageidauja vartotojai. Žvejybos įmonių asociacija anksčiau šioje srityje nebuvo labai aktyvi, todėl dabar labai reikia informacijos ir duomenų apie rinką.
Siga Jakubauskienė labai teigiamai įvertino UAB „Kintai“ pastangas prekiauti savo tvenkiniuose užaugintomis ir išskrostomis žuvimis. „Apie R, Višinsko įmonės veiklą pasakojame kitiems, pateikiame savo žvejams kaip sektiną pavyzdį. Beje, mūsų žvejai tuo domisi. Jeigu pavyks gauti finansavimą, manau, kad ir mes tieksime rinkai išdarinėtas, šiek tiek apdorotas žuvis. Bet kol kas mūsų žvejai neturi reikiamos įrangos, nes įgyvendinat ankstesnius projektus jie įsigijo daugiau žvejybos priemonių“, – sakė „Lampetros“ vadovė.
Pasak jos, šiuo metu žvejai skatinami užsiimti pirminiu žuvies apdorojimu. Tai padėtų brangiau parduoti produktus, o rinkai pateikti daugiau įvairių produktų. Beje, vietą prekybai šviežia žuvimi rekonstrukcijos metu numatoma įrengti ir Šilutės senojo turgaus aikštėje. Rengiamasi teikti žuvis aukcionams. Pasak S. Jakubauskienės, dabar susidariusi tokia padėtis, kad vietinės žuvys, pavyzdžiui, menkės, iš pradžių keliauja į Lenkiją, ten apdorojamos, supakuojamos ir tik tada patenka į Lietuvoje veikiančius prekybos tinklus. Savaime suprantama, kad po tokių kelionių tos žuvies kaina gerokai išauga.
„Galbūt visos Lietuvos aprūpinti mes ir neįstengsime, bet bent vietinei rinkai tieksime šviežias mūsų vandenyse sugautas žuvis“, – apie žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ planus pasakojo jos pirmininkė Siga Jakubauskienė.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Taip pat skaitykite