Kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis, o kuri tradicija gyvuoja ilgiau – švęsti Velykas ar marginti kiaušinius? Kada, kaip ir iš kur į mūsų kraštus atkeliavo margučiai, ką jie simbolizuoja ir kokia yra tikroji jų reikšmė, pasakoja etnologė. Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais, pažymi Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė.

„Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI–XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, – pasakoja A. Valiukevičienė.

Simbolizuoja atgimstančią gyvybę

Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Šį atgimimą ir simbolizuoja marginami kiaušiniai.

„Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto – visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis“, – teigia tautodailės specialistė.

Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas: „Tradiciškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui.“

Ragina nepamiršti velykinių tradicijų

Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos. Pirmasis sumuštas margutis paprastai yra nulupamas ir kaip kalėdaitis per Kūčias padalinamas kiekvienam prie Velykų stalo sėdinčiam šeimos nariui.

„Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t.y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų“, – pasakoja tautodailės specialistė.

A. Valiukevičienė priduria, kad daugelio velykinių tradicijų ištakas galima rasti gamtos ciklo reikšmingume. Pavasarį į žemę ne tik sugrįžta šviesa ir šiluma, bet ir stiebiasi nauji žolynai, peri paukščiai: „Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Be to, laukinių paukščių kiaušiniai dažnai yra margi, taškuoti, todėl primena dabartinius margučius.“

Kiaušiniai ne tik patvarūs, bet ir tvarūs

Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais. Tačiau šis ryšys pamažu silpnėja, ypač kai artėjant Velykoms kiaušinius perkame parduotuvėse jau sudėtus į dėžutes, o ne gauname iš savo pačių kieme auginamų paukščių, teigia Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

„Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikome idėją, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs, t. y. įsigyjami iš geresnes sąlygas turinčių paukštynų, kuriuose gyvūnai yra auginami atsakingai ir turi sąlygas patenkinti savo natūralius poreikius“, – sako R. Didjurgytė.

Dėl to „Lidl“ prekybos tinklas siekia dar iki 2024 metų pabaigos iš savo asortimento išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius, o iki 2025 metų pabaigos – tokių kiaušinių nebenaudoti savo privačių prekių ženklų gaminiuose. Įmonės atstovė pastebi, kad šio tikslo yra siekiama palaipsniui ir jau dabar 50 proc. „Lidl“ kiaušinių asortimento sudaro laisvai arba ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai.

ELTA