Klimatologai – apie pasaulio futbolo čempionatą

karštis futbolasMeteo LT  primena, kad jau birželio 11 d. prasidės vienas didžiausių ir laukiamiausių sporto renginių pasaulyje – planetos futbolo pirmenybės. Kol sirgaliai su nekantrumu laukia pirmųjų rungtynių, klimatologai įspėja apie pavojų, su kuriuo teks susidurti: naujausia analizė rodo, kad ekstremalus karštis Šiaurės Amerikoje gali tapti rimtu iššūkiu sportininkų sveikatai ir koreguoti komandų taktiką.

Klimato tyrimų organizacijos „Climate Central“ atlikta analizė atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: dėl globalių klimato pokyčių dramatiškai išaugo ekstremalaus karščio rizika turnyro metu. Prognozuojama, kad sekinančios oro sąlygos, dėl karščio turės įtakos net 97 iš 104 čempionato rungtynių, o beveik pusėje jų stipraus karščio tikimybė viršija 50 proc.

Smūgis žaidimo tempui ir taktinėms schemoms

Ekspertų teigimu >28 °C temperatūra ir didelė oro drėgmė tiesiogiai veikia futbolininkų fizinį pajėgumą. Žaidėjai greičiau pavargsta, lėtėja bendras rungtynių tempas, mažėja intensyvių spurtų.

Tai neabejotinai koreguos trenerių pasirinktas strategijas. Didžiausių sunkumų turėtų patirti tos rinktinės, kurių žaidimo braižas yra paremtas dideliu greičiu, staigiu perėjimu į puolimą ar aktyviu spaudimu.

Karščio bangų dažnis patrigubėjo

Istorinis palyginimas verčia susirūpinti. Nuo pastarųjų Šiaurės Amerikoje vykusių čempionatų (1986 m. Meksikoje ir 1994 m. JAV) ekstremalaus karščio bangų dažnis miestuose-šeimininkuose vidutiniškai išaugo net tris kartus.

Šių metų turnyre sudėtingiausios sąlygos prognozuojamos Majamio, Meksiko, Hiustono ir Gvadalacharos stadionuose. Klimato kaita pavojingo karščio tikimybę čempionato metu vidutiniškai padidino maždaug 8 proc., tačiau kai kuriuose regionuose šis poveikis – dar drastiškesnis. Pavyzdžiui, Gvadalacharoje pavojingo karščio tikimybė šoktelėjo net iki 37 proc.

Pavojus ne tik žaidėjams, bet ir sirgaliams

Svilinanti temperatūra kelia realią grėsmę sveikatai, ypač šilumos smūgio riziką. Pavojus zonoje atsiduria ne tik aikštėje kovojantys sportininkai, bet ir tribūnose sėdintys sirgaliai, ypač atvykę iš vėsesnio klimato šalių. Skaičiuojama, kad čempionatas į JAV, Meksiką ir Kanadą pritrauks per 5 milijonus futbolo aistruolių.

Siekdami sumažinti riziką, organizatoriai imasi prisitaikymo priemonių: tvarkaraščio korekcijos – karščiausiuose miestuose suplanuota daugiau vakarinių rungtynių; atsivėsinimo pertraukėlės – per visas rungtynes bus daromos privalomos pauzės vandeniui atsigerti; ekstremalūs scenarijai – esant labai dideliam karščiui ir pavojingoms sąlygoms, rungtynės gali būti atidėtos.

Kadangi didžioji dalis turnyro stadionų yra atviro tipo, tiek žaidėjai, tiek milijonai žiūrovų bus tiesiogiai priklausomi nuo negailestingų vasaros orų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite