Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai: Baltijos jūros karščio bangos darosi vis ilgesnės ir intensyvesnės

Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių.

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė dr. Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių

„Jūros karščio bangos yra santykinai retos, tačiau ekstremalios vandens temperatūros anomalijos, kai vandens temperatūra bent penkias dienas iš eilės yra ženkliai aukštesnė už ilgametes klimatines normas. Vandens temperatūra yra vienas iš pagrindinių organizmų pasiskirstymą, funkcionavimą ir elgesį lemiančių veiksnių, tai taip pat yra svarbus aspektas poilsiaujantiems. Jūros karščio bangos gali turėti itin neigiamų pasekmių tiek ekosistemoms (biologinės produkcijos pokyčiai, dumblių žydėjimas, padidėjęs rūšių mirtingumas ir kt.), tiek socialinėms ir ekonominėms (žmonių sveikata, žuvininkystė ir kt.) veikloms. Dažnėjančios ir intensyvėjančios jūros karščio bangos turės poveikį ir dabar itin dažnai minimai mėlynajai ekonomikai“, – jūros karščio bangų neigiamus padarinius vardija dr. T. Dabulevičienė.

Informacijos vis dar trūksta

Anot okeanografės, vis dar trūksta pakankamai žinių ir informacijos apie jūros karščio bangas ir jų sukeltas pasekmes. Dėl to KU mokslininkai analizuoja ilgamečių priekrantės stočių matavimų duomenis, pasitelkia naujausius tyrimų metodus, pavyzdžiui, palydovines vandens paviršiaus temperatūros nuotraukas, kurios leidžia stebėti ir erdvinius vandens temperatūros pokyčius.

Dr. T. Dabulevičienė jūros karščio bangomis susidomėjo prieš keletą metų, rugpjūčio mėnesį dalyvaudama ekspedicijoje. Tuomet KU moksliniame-tiriamajame laive „Mintis“ buvo atlikti Baltijos jūros vandens temperatūros tyrimai, kurie parodė netikėtus rezultatus – apie 20 metrų gylyje temperatūra siekė 21 laipsnį.

Baltijos jūros karščio bangos  vis ilgesnės ir intensyvesnės

Anot mokslininkės, tokia aukšta priedugnio vandens temperatūra Baltijos jūrai nėra būdinga. Po tokių tyrimų rezultatų, dr. T. Dabulevičienė tyrimus tęsia toliau. Prie jų prisideda ir studentai. Šiuo metu jūros karščio bangų tematika magistro darbą rengia KU Jūros tyrimų instituto studentė Inesa Servaitė.

Moksliniame darbe atlikta 1993-2023 m. šiltojo periodo (gegužės-rugpjūčio mėn.) Baltijos jūros vandens temperatūros analizė. Jos rezultatai rodo, kad Lietuvos Baltijos jūros dalyje beveik kasmet fiksuotos jūros karščio bangos. Taip pat pastebėta, kad karščio bangos pastaraisiais metais trunka kur kas ilgiau nei tiriamo periodo pradžioje.

Pavyzdžiui, tirto dešimtmečio pradžioje metų šiltojo periodo karščio bangų trukmė buvo iki savaitės, o štai 2021 m. pasižymėjo ekstremaliomis karščio bangomis, bendra karščio dienų trukmė – net 60 dienų.

Būtent 2021 m. vidutinė liepos mėnesio vandens temperatūra daugiau nei 4 laipsniais viršijo klimatologinį mėnesio vidurkį. Fiksuota maksimali vandens temperatūra siekė net +25,5°C. Tokia temparatūra labiau būdinga tropinėms jūroms, o ne Baltijos jūros vandenims. Jūros karščio bangų poveikis buvo juntamas ne tik paviršiniuose vandenyse, bet ir 20 metrų gylyje, kur temperatūra tuomet siekė apie +21°C.

Tokia aukšta, ilgai besilaikanti priedugnio temperatūra gali lemti deguonies koncentracijos sumažėjimą vandenyje ir prisidėti prie didėjančių „negyvųjų“ arba  hipoksinių zonų (kai deguonies koncentracija ≤ 2 mg/l)) formavimosi. Jau kurį laiką tai yra itin jautri Baltijos jūros problema.

„Pastebima, kad užsitęsę jūros karščio bangų periodai maudytis vilioja vis daugiau pajūrio gyventojų ir turistų. Žvelgiant iš vienos pusės, tai atrodo kaip teigiamas aspektas. Tačiau, verta atkreipti dėmesį, kad padidėjusi vandens temperatūra gali tapti labiau patraukli ne tik žmonėms, tačiau ir tam tikroms žmonėms žalingoms rūšims, pavyzdžiui, Vibrio bakterijoms. Jos klesti mažo druskingumo šiltuose (>18°C) vandenyse“, – sako dr. T. Dabulevičienė.

Daugiau apie jūros karščio bangas galite sužinoti neseniai publikuotame moksliniame straipsnyje (anglų k.): Dabulevičienė, T. & Servaitė, I. Characteristics of Marine Heatwaves in the Southeastern Baltic Sea Based on Long-Term In Situ and Satellite Observations. J. mar. sci. eng. 12, 1109 (2024). DOI: 10.3390/jmse12071109.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaimuose gaisruose žuvo beveik dvigubai daugiau gyventojų nei miestuose

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5294 gaisrai, juose žuvo 56 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 123 gyventojai patyrė traumų.   Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5875 gaisrai, o juose žuvo 62 gyventojai, šiemet gaisrų kilo mažiau (-9,9 proc.) ir mažiau žuvo žmonių (-9,7 proc.). 100 tūkst. šalies gyventojų šiais metais teko 189 gaisrai ir 2 juose žuvę žmonės. Šiemet gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 101 gyventoją, iš

Orai: bus lietaus, vasariškai šilta

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie orai bus artimiausiomis dienomis. Rugsėjo 9 d., pirmadienį, šalyje dar laikysis giedri ir sausi orai. Vėjas pietryčių, dieną 9-14 m/s, Vakarų Lietuvoje kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį siekė 10-15, vakariniuose rajonuose vietomis – 16-18, dieną bus 23-28 laipsniai šilumos. Rugsėjo 10 d., antradienį, naktį vakariniuose, dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, dieną pietinių krypčių, 8-13 m/s. Temperatūra naktį sieks 12-17, dieną bus 18-23 laipsniai šilumos. Rugsėjo 11 d.,

Miego trūkumo epidemija. Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega nepakankamai

miegas

Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Daugeliui vis dar atrodo, kad jeigu trumpiau miegosime, turėsime daugiau laiko padaryti viskam, ką norime. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai

VRK sudarė statistinio kandidato į Seimo narius portretą

Iki Seimo rinkimų likus kiek  daugiau kaip mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt. Duomenys apie kandidatus jau prieinami viešai. Juos galite rasti VRK svetainėje. Statistinis kandidatas Remiantis jais, VRK sudarė statistinį kandidato į Seimo narius portretą. Jei apibendrintume visų kandidatų informaciją ir iš jų išvestume vieną kandidatą, išeitų, kad šiuose Seimo

Taip pat skaitykite